Ži­no­ma Lie­tu­vos teks­ti­li­nin­kė, įspū­din­gų Ka­lė­di­nių Kau­no eg­lių kū­rė­ja Jo­lan­ta Šmid­tie­nė jau gal­vo­ja apie tai, ko­kia bus ki­tų me­tų šven­ti­nė Ro­tu­šės aikš­tės puo­šme­na. Tuo me­tu šių me­tų megz­ta eg­lė, įra­šy­ta į Gui­nes­so re­kor­dų kny­gą, va­sa­rą tu­rė­tų virs­ti vie­šo­se erd­vė­se skir­tais nau­do­ti bal­dais bei skulp­tū­ro­mis.

J.Šmid­tie­nė, tiek šv. Ka­lė­das, tiek Nau­juo­sius me­tus su­tin­kan­ti šil­to­jo­je Ka­na­rų sa­lo­je Te­ne­ri­fė­je, kur įgy­ven­di­na­mas tarp­tau­ti­nis me­ni­nin­kų pro­jek­tas, pri­pa­žįs­ta, jog at­si­pa­lai­duo­ti nuo dar­bų jai su­nkiai pa­vyks­ta net nu­to­lus tūks­tan­čius ki­lo­me­trų nuo Lie­tu­vos. Min­tys ir idė­jos, anot kū­rė­jos, jos daž­niau­siai ne­pa­lie­ka ra­my­bė­je.

„Grį­šiu į Lie­tu­vą ir iš­syk rei­kės ruo­štis megz­tos Ka­lė­di­nės eg­lės iš­mon­ta­vi­mo dar­bams“, - pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vė. Jos tei­gi­mu, eg­lu­tei su­kur­ti nau­do­ti mez­gi­niai bus iš­sau­go­ti ir pa­nau­do­ti įgy­ven­di­nant ki­tus mies­to vi­suo­me­ni­nius pro­jek­tus. Tu­ri­mas me­džia­gas nu­da­žius ir joms su­tei­kiant vis ki­tas for­mas eg­lu­tės de­ta­les įma­no­ma pa­vers­ti ne­at­pa­žįs­ta­mo­mis.

„Tuo tar­pu kons­truk­ci­nės eg­lu­tės da­lys bus sau­go­mos bu­vu­sio­se „Flu­xus mi­nis­te­ri­jos“ pa­tal­po­se. Jos mums bus rei­ka­lin­gos ki­tą­met“, - ne­abe­jo­jo J.Šmid­tie­nė.

Me­ni­nin­kė, pen­ke­rius me­tus da­bi­nu­si ir kū­ru­si pa­grin­di­nę Kau­no eg­lę, sa­ko nie­kuo­met ne­san­ti ti­kra, ar vėl bus pa­kvies­ta da­bin­ti se­no­sios mies­to da­lies ar­tė­jant šv. Ka­lė­doms. „Jei dar­bas vėl bus pa­ti­kė­tas man, jau tu­riu ke­le­tą in­tri­guo­jan­čių ir įdo­mių min­čių. Bet kol kas jas vie­šin­ti per anks­ti“, - tvir­ti­no pa­šne­ko­vė.

Jos kū­ri­niai kas­met su­lau­kia ne tik kau­nie­čių, bet ir ki­tų mies­tų gy­ven­to­jų liaup­sių – jau ke­le­ri me­tai iš ei­lės ori­gi­na­lios lai­ki­no­sios sos­ti­nės eg­lės pri­pa­žįs­ta­mos gra­žiau­sio­mis Lie­tu­vo­je. „Šį­met Kau­nas di­džią­sias me­tų šven­tės pa­si­ti­ko šū­kiu - „Šil­tos Ka­lė­dos. Man mez­gi­niai vi­suo­met aso­ci­juo­ja­si su jau­ku­mu ir šil­tu­mu. Bū­tent jais šį­met ir “ap­ren­gė­me” triaukš­tę eg­lę“, – sa­kė J.Šmid­tie­nė.

Per­nai gi­mu­si idė­ja, kad per Ka­lė­das mies­tą puo­šia ne vie­nas me­ni­nin­kas, o ke­li, pra­tęs­ta ir šį­met. Aš­tuo­ni Kau­no me­ni­nin­kai pra­ėju­siais me­tais ka­lė­di­nei eg­lei su­kū­rė po vie­ną įspū­din­go dy­džio an­ge­lą. Šį­met gre­ta jų “nu­tū­pė” de­vin­ta­sis še­dev­ras – dar vie­nas me­no at­sto­vas mies­tui pa­do­va­no­jo sa­vo ran­ko­mis su­meis­trau­tą an­ge­lą.

Šį kar­tą eg­lę pa­puo­šė ne­įp­ras­ti ka­lė­di­niai žais­liu­kai, o kau­nie­čių megz­tos ke­pu­rai­tės, ko­ji­nai­tės, pirš­ti­nai­tės, megz­tu­kai.

„Kaip tu­ri at­ro­dy­ti Ka­lė­dų eg­lu­tė, „ma­tau” iki šven­čių li­kus dar la­bai daug lai­ko. Tie­sa, nie­ka­da ne­ži­nau, ar ti­krai pa­vyks įgy­ven­din­ti tai, ką su­ma­niau”, - tvir­ti­no J.Šmid­tie­nė. Ta­čiau to­kios min­tys me­ni­nin­kę ka­muo­ja kiek­vie­nais me­tais, kuo­met ji pra­de­da rū­pin­tis pa­grin­di­nės mies­to eg­lės puo­šy­ba.