Keičiasi britų pirkimo įpročiai – Jungtinės Karalystės gyventojai išleidžia daugiau pinigų kultūrai, pramogoms bei vakarienėms restoranuose. O išlaidos alkoholiui, cigaretėms ir kitiems svaigalams sumažėjo.

Manoma, kad vis daugiau britų tabako atsisako dėl kylančių rūkalų kainų. Cigaretės šiais metais pabrango daugiau nei 30 euro centų ir vidutinė vieno pakelio kaina viršija 10 eurų ribą, praneša LRT radijas apžvelgdamas Didžiosios Britanijos verslo naujienas.

Tačiau britai neatsisako visų žalingų įpročių – statistika rodo, kad gyventojai išleidžia vis daugiau pinigų saldumynams. Pyragų ir sausainių parduodama daugiau nei duonos. Ekonomistų tyrimas taip pat rodo, kad britai linksta į vadinamąją potyrių ekonomiką. Žmonės vis dažniau investuoja į keliones, muzikos festivalius, kultūrinius renginius ir vakarienes su draugais, užuot leidę pinigus daiktams.

Londono aptarnavimo sferoje dirbantys žmonės pastebi, kad vakarienės restoranuose tampa natūralia gyvenimo būdo dalimi. Dėl laiko stokos, įvairių pasaulio virtuvių pasiūlos ir prieinamų kainų britai vis rečiau gaminasi maistą namuose. Nors vartotojų pasitikėjimas šalyje auga, ekonomika nėra visiškai atsigavusi nuo beveik prieš dešimtmetį pasaulį sukrėtusios ekonomikos krizės.

Keliami mokesčiai

Nuo balandžio mėnesio Didžiojoje Britanijoje keliami verslo paslaugų mokesčiai. Verslininkai ir ekonomistai baiminasi, kad tai dar labiau apsunkins smulkiųjų verslininkų padėtį ir privers juos uždaryti įmones. Nors mokestis palies penktadalį šalies įmonių, kai kurios jų turės mokėti keturiskart daugiau.

Mokesčio suma apskaičiuojama pagal nekilnojamojo turto kainas, todėl vietovių centruose esančios parduotuvės, mokančios daugiausia už patalpų nuomą, taip pat turės mokėti daugiausia mokesčių. Tokia sistema palanki didiesiems prekybos centrams, kurie, perskaičiavus mokesčius, mokės 200 mln. svarų mažiau kasmet.

Kritikai pabrėžia, kad vyriausybė siunčia dviprasmiškas žinutes verslininkams. Valdininkai teigia norintys išsaugoti smulkųjį verslą ir skatinti fizinę prekybą internetinių parduotuvių laikais, bet nepateikia verslininkams jokių lengvatų. Politikai, tarp kurių trys buvę verslo sekretoriai, tikina, kad metas reformuoti mokesčių skaičiavimo sistemą, nes ji atgyvenusi.

Kita vertus, vyriausybės atstovai teigia, kad, perskaičiavus mokesčius, trys ketvirtadaliai verslininkų mokės tiek pat ar mažiau. Didžiosios Britanijos gyventojai – daugiausia pasaulyje už komunalines paslaugas mokantys piliečiai. Šie mokesčiai sudaro apie 3,5 proc. valstybės biudžeto.

Nedarbas – rekordiškai mažas, atlyginimai nekyla

Didžiosios Britanijos darbo rinkoje rekordiškai mažas nedarbas, bet atlyginimai nustojo augti. Nacionalinio statistikos biuro paskelbtais duomenimis, 2016 m. Britanijoje sukurta apie 300 tūkst. naujų darbo vietų. Daugiau nei du trečdalius šių darbo vietų užpildė atvykėliai iš kitų šalių. Apie 70 tūkst. britų taip pat susirado darbą.

Šiuo metu 10 proc. Jungtinės Karalystės darbo rinkos sudaro užsieniečiai. Tai beveik trigubai didesnis procentas nei prieš 20 metų. Praėjusiais metais šiek tiek sumažėjo darbuotojų iš Europos Sąjungos skaičius. Tai turėtų nuraminti euroskeptikus, kurie tikėjosi pigios darbo jėgos antplūdžio po referendumo dėl šalies ateities ES rezultatų paskelbimo. Atrodo, kad europiečiai linkę grįžti į savo šalis arba važiuoti dirbti kitur.

Nors šalyje rekordiškai mažas nedarbas, darbdaviai neskuba kelti atlyginimų. Realus darbuotojų atlyginimo prieaugis vos viršijo 1 proc. ribą. Ekonomistai teigia, kad gyventojai turės susijuosti diržus norėdami išlaikyti savo gyvenimo kokybę. Po naujienų apie šalies planus pasitraukti iš ES, nuvertėjo svaras. Ekspertai prognozuoja, kad prastas svaro kursas, kylančios kuro bei produktų kainos kels infliaciją iki 3 proc., kas galimai pastūmės apie 4 mln. britų žemiau skurdo ribos.

Siekiama mažinti dyzelinių automobilių skaičių

Jungtinės Karalystės transporto sekretorius ragina vairuotojus gerai pagalvoti prieš perkant dyzelinu varomus automobilius. Chrisas Graylingas teigia, kad dyzeliniai varikliai iš gatvių nedings, bet pasiuntė rimtą signalą vairuotojams, kurie renkasi iškastiniu kuru varomus automobilius.

Vyriausybei artimi šaltiniai teigia, kad aplinką labiausiai teršiančius senus dyzelinius automobilius bus bandoma išimti iš apyvartos. Šie automobiliai labiausiai prisideda prie vis didėjančio azoto dioksido kiekio ore. Londonas viršijo susitartą metinę oro užterštumo ribą per pirmąsias penkias 2017 m. dienas.

Nuo šių dujų sukeltų sveikatos problemų šalyje kasmet miršta beveik 25 tūkst. žmonių. Transporto sekretorius norėtų, kad miestiečiai pirktų aplinkos neteršiančius elektra varomus ar hibridinius automobilius. Pagal praėjusiais metais paskelbtą statistiką, elektra varomi automobiliai sudaro mažą rinkos dalį, bet jų pardavimai auga.

Dyzeliniai automobiliai prarado didelę rinkos dalį dėl „Volkswagen“ sukrėtusio skandalo. Kompanijos inžinieriai į automobilius diegė programinę įrangą, kuria buvo klastojami emisijos testų rezultatai. Norėdamas prisidėti prie dyzelinu varomų mašinų skaičiaus mažinimo, Londono meras Sadiqas Khanas nusprendė nuo spalio įvesti papildomą toksiškumo mokestį šioms transporto priemonėms.

Permokama už elektros energiją

Didžiosios Britanijos gyventojai permoka daugiau nei 1,5 mlrd. eurų už elektros energiją kasmet. Šalies gyventojai gali rinktis palankesnius mokėjimo planus, bet dažniausiai jie pasirašo standartinę elektros tiekimo sutartį, kuri vartotojams kainuoja brangiausiai.

Konkurencijos ir rinkos tarnyba po dvejus metus trukusio tyrimo nusprendė neriboti elektros tiekėjų nustatytų kainų ir liepė elektros energijos vartotojams patiems pasirinkti pigesnius planus, nes tokia galimybė yra. Apie 30 proc. vartotojų pasinaudojo šia galimybe praėjusiais metais.

Kita vertus, tarnybos vėl sulaukė žmonių skundų po to, kai elektros tiekėjai paskelbė vėl kelsiantys kainas. Vienos kompanijos tiekiama elektra brangs beveik 10 proc. Piliečių patariamosios labdaros organizacijos vadovai paragino vyriausybę imtis kainų ribojimo, kad būtų apsaugoti nepasiturintys šalies gyventojai. Anot jų, nėra teisinga, jei žmonės moka 300 svarų daugiau nei jų kaimynai už tą pačią paslaugą.

Paulius Kaliačius, LRT radijo laida „Ryto garsai“