Britai retai kalba apie Europos Sąjungą. Tačiau žemyninė Europos dalis apie juos - itin dažnai. Sutinkama, kad jei JK rinkimus laimėtų konservatoriai, tai būtų tikra katastrofa.
Britanijoje labiausiai ES „myli“ netikėti šių parlamentinių rinkimų išsišokėliai liberaldemokratai. Nicko Cleggo vadovaujama partija mielai prisijungtų ir prie Europos bendros valiutos euro. Leiboristai demonstruoja dvilypius jausmus: Tony Blairas buvo minimas kaip rimtas kandidatas į ES prezidento postą, tačiau 1998 metais jis griežtai pasisakė prieš eurą. Premjeras Gordonas Brownas nepaliauja kritikuoti „neteisingos“ ES ekonomikos politikos, tačiau pastaruoju metu linkęs viena koja stovėti euroentuziastų stovykloje. Anot jo, JK net 3 mln. darbo vietų ir 750 tūkst. verslo įmonių priklauso tik nuo narystės ES.

Su ES nedraugauja
Tačiau nė viena partija šalyje nedemonstruoja tiek neapykantos, kiek toriai. Jie priešinosi ir Lisabonos sutarčiai, ir jos pirmtakei ES Konstitucijai. Pernai Europos Parlamente jie išstojo iš Europos liaudies partijos pagrindinės centro dešinės politinės frakcijos, kuri esą turi federalinių užmojų.
Anksčiau Konservatorių partijoje buvo dvi konfliktuojančios pusės: ES šalininkai ir ES priešininkai. Šiandien joje liko tik priešininkai. Vienintelis skirtumas tarp euroskeptikų yra tas, kad vieni norėtų išstoti iš ES, kitiems narystė ES taip nekliudo. Beveik 40 proc. torių kandidatų norėtų šalies narystės ES klausimą persvarstyti arba be kalbų iš jos išstoti.

Dėmesys ES - kliūtis karjerai
Torių euroskepticizmas atitinka viešąją nuomonę. „Eurobarometer“ apklausose britai užima tvirtą euroskeptikų poziciją. Kad narystė ES yra gerai, sutinka beveik trečdalis britų (ES vidurkis - 53 proc.). ES institucijomis pasitiki ketvirtadalis britų (ES vidurkis - 50 proc.). „Per visą mano gyvenimą mūsų problemos dažniausiai ateidavo iš žemyninės Europos dalies, o visi sprendimai - iš angliškai kalbančių valstybių visame pasaulyje“, - šie Margaret Thatcher žodžiai puikiausiai atspindi nuolat tarp žemyno ir Atlanto besiplėšančių britų nuotaikas.

Statistinis britų euroskeptikas tiki, kad nuolatinis taisyklių keitimas tik stiprina ES galias. 1973 metais stodami į ES jie tvirtai tikėjo, kad tai - tik ekonomikos projektas be politinės sąjungos ambicijų. Britai nesidomi, kaip ES veikia ir ką ji veikia. Tad jie klaidingai tiki, kad Bendrija yra atsakinga už 80 proc. Europoje įgyvendinamų įstatymų. Jie mano, kad neatskaitingas ir nedemokratiškas Briuselio mechanizmas pasiveržė pagrindinį vaidmenį iš parlamento.

Tiesa, dauguma europiečių irgi nežino, kaip iš tiesų veikia ES. Tačiau tik JK į aukščiausius postus žiniasklaidoje, versle ir finansų sektoriuje patenka žmonės, nė kiek nenusimanantys apie ES. Britai juokauja, kad ne nežinojimas, bet žinojimas galėtų tapti kliūtimi karjerai. Britų parlamente yra daugybė žmonių, kurie didžiuojasi nieko arba beveik nieko neišmanantys apie ES.

Izoliacijos pavojus
„Noriu būti Europoje, bet ne jos valdomas“, - per praėjusios savaitės televizijos debatus sakė D.Cameronas. Tą vakarą jam teko gintis ir dėl to, kad britų konservatoriai EP šiuo metu susidėjo su antifederaline Europos konservatorių ir reformistų grupe, kurią sudaro prieštaringai vertinami latvių ir lenkų ultradešinieji.

Analitikų teigimu, toks žingsnis izoliuoja konservatorius ir gali turėti poveikį visai valstybei. Mat dauguma ES šalių lyderių, tarp jų ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos vadovas Nicolas Sarkozy bei Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso, priklauso Europos liaudies partijai. Ši grupė nuolat organizuoja susitikimus prieš visus ES viršūnių susitikimus. Būtent Europos liaudies partija į ES prezidento postą prastūmė niekam nežinomą Belgijos premjerą Hermaną van Rompuy. Jei D.Cameronas taptų britų vyriausybės vadovu, jis negalėtų dalyvauti šios grupės susitikimuose.

Briuselis atidžiai stebi britų rinkimines batalijas, tyliai trindamas rankas iš džiaugsmo, kad didelius šansus tapti JK premjeru pirmąkart istorijoje turi ES rėmėjas N.Cleggas, laisvai kalbantis prancūziškai, ispaniškai, vokiškai, olandiškai ir angliškai.
Vėliausios laikraščio „The Sun“ apklausos duomenimis, likus mažiau nei dviem savaitėms iki rinkimų konservatorius remia 34 proc., liberaldemokratus - 30 proc., o leiboristus - 28 proc. britų.