Pora 13 metų mėgino susilaukti vaikų, tačiau keli pagalbinio apvaisinimo mėginimai buvo nesėkmingi. „Tiesiog buvo vienas persileidimas po kito“, – pasakojo M. Parmaras. Todėl pora nusprendė kreiptis dėl surogatinės motinos paslaugų Ukrainoje.

O jiems ruošiantis išvykti kilo karas.

„Mes girdėjome, bombas, sprogimus, šaudymą, nuolatinį apšaudymą, aplink mus sprogo pastatai. Mums teko bėgti į bunkerius su naujagimiais be jokio maisto. Aš su tėvu bėgau į parduotuvę maisto. Mes labai rizikavome, tačiau turėjau pasiaukoti dėl mūsų vaikų“, – pasakojo vyras.

Galiausiai porai pavyko rasti vairuotoją, kuris sutiko juos nuvežti iki Lenkijos sienos.

„Mes jo meldėm mus nuvežti. Mums jis yra mūsų vaikų krikštatėvis. Mes niekuomet nepamiršime, ką jis padarė. Mūsų akyse jis yra tikras didvyris“, – pasakojo M. Parmaras.

Jo žmona sako esanti tikrai „palaiminta“, kad galėjo su vaikais grįžti namo. „Jie tikrai yra stebuklingi kūdikiai. Visi sako, kad gyvenimas yra trumpas, ir mes tikrai tai patyrėme. Mes mėgausimės kiekviena su šiais nuostabiais kūdikiais praleista akimirka“, – sakė moteris.