Priemonė išvengti bankroto arba žeminanti ir nereikalinga pašalpa – taip dviprasmiškai Klaipėdos verslininkai vertina nekilnojamojo turto (NT) mokesčio lengvatas. Suabejojusi jomis miesto valdžia ėmėsi tai peržiūrėti. Po mėnesio paaiškės, ar lengvatos apskritai bus panaikintos, ar jas gaus daugiau įmonių.

Verslininkai neaktyvūs

Prieš penkerius metus Klaipėdos politikai patvirtino tvarką, pagal kurią įmonės gali gauti NT mokesčio lengvatų. Tuomet buvo siekiama atgaivinti senamiestį, todėl galimybė mokėti mažesnius mokesčius buvo suteikta tik toje zonoje veikiančioms įmonėms.

Tikėtasi, kad ši lengvata paskatins kurtis meno dirbtuves ir galerijas, parduotuves ir kavines.

Po kelerių metų miesto tarybos sprendimu į mokesčio lengvatas leista pretenduoti ne tik senamiesčio, bet ir visos centrinės miesto dalies verslininkams. Tačiau jau tuomet ir senamiesčio verslininkai, ir visuomenininkai konstatavo, kad lengvata nepasiteisina.

Tingi tvarkyti dokumentus

Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos prie Klaipėdos miesto tarybos pirmininkas Aras Mileška teigia, kad verslas kuriamas ne tam, kad sulauktų paramos ar pašalpų, o tam, kad užsidirbtų. Taigi nekilnojamojo turto mokestis nėra pagrindinis veiksnys, kuris formuoja verslo aplinką.

Jis pats ir verslininkai pageidautų, jog į egzistuojančią tvarką dėl NT mokesčių lengvatos vėl būtų įtrauktas punktas, kad ji suteikiama už renginių organizavimą. Anot jo, senamiesčio gaivinime renginiai yra vienas svarbiausių dalykų, tačiau būtent už jų organizavimą teikta lengvata panaikinta. A. Mileška įsitikinęs, kad tai klaidinga, tačiau patvirtina, kad reikia aiškiai apibrėžti tvarką, pagal kurią taikomos lengvatos.

Lengvatų teikimo senamiesčio verslininkams tvarką A.Mileška vertina nepatenkinamai. Jis neslėpė, kad dėl trijų tūkstančių litų lengvatos verslininkai nesiima "popierizmo", o tai viena priežasčių, dėl kurių iš tūkstančių verslininkų lengvatą gauna tik keliasdešimt.

Gauti lengvatą nelengva

Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos pirmininkė Eugenija Odebrecht pripažino, kad NT lengvatos, suteiktos verslininkams, norimo rezultato nedavė, nes senamiestyje iki šiol trūksta gyvybės. Tačiau ji pažymi, kad jeigu verslininkams teks mokėti visą nekilnojamojo turto mokestį, verslas apskritai sunyks. "Nekilnojamojo turto mokestis senamiestyje yra 5-6 kartus didesnis nei kitose miesto vietose, o žmonių pritraukimas į centrą yra labai menkas, todėl verslininkams ir reikia lengvatų“, – aiškino E.Odebrecht.

Pastebėjus, jog lengvatomis naudojasi mažai verslininkų, tad gal jos net nereikalingos, pašnekovė tvirtino, kad gauti lengvatą yra labai sudėtinga.

„Jos turi prašyti tarsi kokios malonės ir jei nesi nusipelnęs ar miesto tarybos narys, tai klerkas gali atmesti tavo prašymą net nenagrinėjęs. Niekur pasaulyje nemačiau tokios valdžios, kuri taip nemylėtų savo verslininkų“, – apmaudo neslėpė E.Odebrecht.

Verslininkų senamiesčio sąjungos pirmininkė tvirtina, kad gal daugelis verslininkų seniai būtų atsisakę verslo ir pardavę patalpas, tačiau dėl NT kainų senamiestyje rasti pirkėjų joms praktiškai neįmanoma.

Paklausta, kaip siūlytų spręsti situaciją, E.Oderbrecht pasiūlė eksperimentą: "suteikti nekilnojamojo turto mokesčio lengvatas visiems verslininkams kelerius metus ir, aišku, kartu parengti bei įgyvendinti kompleksinę turizmo plėtros programą."

Lengvatos - skaudulys biudžetui

Miesto tarybos narys bei Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narys Vidmantas Plečkaitis įsitikinęs, jog į NT mokesčio lengvatas turėtų pretenduoti visi Klaipėdos verslininkai, o ne tik dirbantys senamiestyje ar centrinėje miesto dalyje. Anot jo, sąlygos turėtų būti visiems vienodos, o lengvatų norintys gauti verslininkai miestui privalėtų atsilyginti.

„Negalima į viską žiūrėti tik buhalterių akimis. Gal verslininkas, kuris žinos, kad turės teisę gauti nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų, kvartale, kuriame dirba, įrengs vaikų žaidimo aikštelę“, – galimų iniciatyvų bandė įžvelgti V.Plečkaitis.

Tačiau jo samprotavimus apie lengvatas visiems Klaipėdos verslininkams nukirto uostamiesčio savivaldybės Mokesčių skyriaus vedėja Jolanta Uptienė, įsitikinusi, kad gausiai dalinama lengvata skaudžiai nuskriaustų miesto biudžetą. Anot J.Uptienės, per penkerius metus dėl suteiktų lengvatų į Klaipėdos iždą nepateko daugiau nei pusė milijono litų.

Darbo grupė, analizuojanti NT mokesčio lengvatas, siūlymus, kaip tobulinti galiojančią tvarką, turi pateikti iki balandžio 15-osios.

Parengta pagal www.delfi.lt informaciją