Jaunas, užsienyje išsilavinimą ir patirties įgijęs profesionalas be vaikų – tokį emigranto, kuriam jau dabar tikrai apsimokėtų grįžti į Lietuvą, portretą piešia „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas. Jo teigimu, dėl mažesnės konkurencijos čia jis karjerą galėtų padaryti greičiau.

Sausį užfiksuotas didžiausias, lyginant su tais pačiais laikotarpiais kitais metais, į Lietuvą imigravusių gyventojų skaičius – 1 821.

Kol kas neaišku, kokia šių asmenų dalis yra grįžę emigrantai, o kokia į Lietuvą atvyko iš kitų šalių.

Tačiau Migracijos informacijos centro programos „Renkuosi Lietuvą“ koordinatorius Justinas Uba DELFI sakė, kad pastaruoju metu pastebi padidėjusį susidomėjimą grįžimu į Lietuvą.

„Pasižiūrėjome sausio mėnesio užklausų ir atsakymų statistiką, tai turėjome kaip ir rekordą per pusantrų aktyvios veiklos metų – 91 užklausa, į kurią mes atsakėme socialiniame tinkle „Facebook“, telefonu, pokalbių programoje „Skype“ ar paštu“, – pasakojo jis.

Tiesa, J. Uba negalėjo pasakyti, kiek žmonių iš besikreipiančiųjų grįžo.

„Tai yra informacijos rinkimas, žmogus iš anksto pradeda planuoti, žiūri, kokiu metu jam būtų patogiau grįžti. Nemaža dalis žmonių į mus kreipėsi jau būdami Lietuvoje. Klausimai iškyla dėl dokumentų, vaikų leidimo į darželį ar mokyklą, socialinės pašalpos ir panašiai“, – pasakojo jis.

Išskyrė tris grupes

Kalbėdamas apie emigrantus, kurie galėtų grįžti į Lietuvą, R. Grajauskas juos padalino į tris grupes.

Pirmoji – darbingo amžiaus ir vidutinio išsilavinimo asmenys, kurie iš Lietuvos išvyko dėl mažų atlyginimų.

„Atlyginimų žirklės Lietuvoje yra didelės, pajamų nelygybė irgi ir jeigu esi mažiau kvalifikuotas darbuotojas, tai gali uždirbti iki penkių kartų daugiau Didžiojoje Britanijoje ar Norvegijoje. Natūralu, kad paskatos išvykti yra didelės“, – aiškino ekonomistas.

Jo teigimu, šiuos emigrantus grįžti paskatintų tiesiog pajamų augimas ir greitesnis vakarietiškų standartų vijimasis.

„O čia jau prieiname prie tų dalykų, kurie labai nuobodūs ir daug kartų kartoti. Tai yra mūsų ekonomikos konkurencingumo didinimas, geresnė švietimo sistemos kokybė. Tai leistų mums kopti vertės grandinėje, kurti aukštesnės pridėtinės vertės produktus, kas lems didesnius atlyginimus“, – sakė R. Grajauskas.

Antra grupė – studentai ir abiturientai.

„Šiandien turime situaciją, kai didelė dalis baigiančių mokyklą moksleivių ketina išvažiuoti. Taip yra dėl to, kad studijų kokybė Lietuvoje yra prasta.

Jeigu turėtume geresnę kokybę, daugiau studentų, pirmiausia, išlaikytume Lietuvoje. Kita vertus, būtų daugiau norinčių atvažiuoti ir studijuoti čia. Tradiciškai per švietimo sistemą Vakarų Europos valstybės sugebėdavo prisitraukti talentų arba juos išlaikyti“, – kalbėjo R. Grajauskas.

Trečioji ekonomisto išskirta grupė – jauni profesionalai.

„Yra „Renkuosi Lietuvą, „Kurk Lietuvai“, „Global Lithuanian Leaders“ projektai, kurie tikrai labai geri, nes leidžia išlaikyti ryšį su mūsų diaspora, o ji yra labai didelė.

Manau, kad jauniems profesionalams yra geros galimybės grįžti į Lietuvą, nes čia galima greičiau daryti karjerą. Pavyzdžių yra labai daug. Čia ir konkurencija šiek tiek mažesnė, kai kur nors Londone konkurencija yra didžiulė, iš viso pasaulio suvažiavę talentai ir ten „prasimušti“ užtrunka gerokai ilgiau“, – sakė jis.

Manau, kad jauniems profesionalams yra geros galimybės grįžti į Lietuvą, nes čia galima greičiau daryti karjerą. Pavyzdžių yra labai daug. Čia ir konkurencija šiek tiek mažesnė, kai kur nors Londone konkurencija yra didžiulė, iš viso pasaulio suvažiavę talentai ir ten „prasimušti“ užtrunka gerokai ilgiau“, – sakė jis.

Pats ne vienerius metus Anglijoje, Olandijoje, Belgijoje ir Taivane gyvenęs R. Grajauskas teigė, kad ir iš savo kartos žmonių pastebi, kad jie grįžta.

„Pats universitetą užsienyje baigiau beveik prieš dešimt metų ir jaučiau, kad vis mažiau pažįstamų lieka užsienyje. Dauguma yra grįžę, nes jau įgijo patirties, o po to, kai jau šiek tiek apsitrini ir nori daryti karjerą, tai Lietuvoje vyksta greičiau. Argumentų, kodėl grįžti tikrai yra“, – sakė ekonomistas.

Mokyklų problema

J. Uba DELFI sakė, kad vienalyčio grįžtančiųjų portreto nėra – žmonės imigruoja dėl pačių įvairiausių priežasčių.

„Mes matome statistiką, kad grįžta žmonės, kurie nori savo vaikus auginti Lietuvoje – leisti į darželius, į mokyklas. Didelė problema būna, kai užsienyje gimę vaikai integruojami į lietuvišką sistemą. Teoriškai tai lyg ir turėtų veikti, yra numatytos priemonės, tačiau praktiškai ji labai retai kur veikia“, – sakė „Renkuosi Lietuvą“ koordinatorius.

R. Graujauskas abejojo, ar emigrantai tikrai nori savo vaikus leisti į mokyklą Lietuvoje.

„Kai kuriems žmonėms tai yra vienas veiksnių, kurie kaip tik neskatina grįžti, nes Lietuvoje turime vieną didžiausių patyčių lygių mokyklose. Be to, jaučiasi, kad vaikams grįžus, ta kultūra mokyklose yra visai kitokia. Pradėję augti užsienyje vaikai labai skiriasi net ir tarp labai mažų (5 ar 6 metų) vaikų“, – svarstė jis.

Atvyksta užsieniečiai

J. Uba pasakojo, kad mato ir užsieniečių užklausų padidėjimą.

„Dirbti, gyventi ar šeimos susijungimo pagrindu. Žmonės dar domisi dvigubos pilietybės klausimais. Neseniai paleidome anglišką svetainės versiją ir iš užklausų matome, kad daugėja besidominčių lietuviškai nekalbančių asmenų“, – sakė jis.

Pašnekovas atkreipė dėmesį į naują realiją Lietuvoje – kad lietuvis, tai – nebūtinai čia gimęs ir kalba lietuviškai.

„Tai gali būti žmogus, kuris turi silpnus lietuvių kalbos pagrindus, bet vis tiek yra Lietuvos pilietis ir svarsto kada nors į ją grįžti“, – pasakojo J. Uba.

„Renkuosi Lietuvą“ koordinatorius kvietė žmonės rašyti į projekto iniciatyvą „Idėjų bankas Lietuvai“.

„Skatiname žmones dalintis savo idėjomis Lietuvai įvairiose srityse. Tai gali būti darbas, socialinės garantijos, sveikatos apsauga, švietimas. Po kurio laiko, kai jau bus susikaupusi pakankamai didelė masė, pristatysime jas Vyriausybei – ko žmonės nori, ko tikisi, kad būtų maloniau gyventi“, – pasakojo jis.

J. Uba taip pat siūlė pasidomėti „Renkuosi Lietuvą“ puslapyje esančia emigrantų istorijų skiltimi.

„Norėtume pakeisti tendenciją, kad žmonės labai garsiai išvyksta ir labai tyliai grįžta, – aiškino jis. – Kažkodėl tas grįžtantysis yra priimamas kaip koks nepritapėlis – esą jam nepasisekė užsienyje ir jis grįžo į Lietuvą.“

Pašnekovas pridūrė, kad artimiausioje ateityje ketina pradėti nemokamų psichologinių ir teisinių konsultacijų programą grįžtantiems.

Edgaras Savicas