Rusijai sutelkus milžiniškas puolimui parengtas karines pajėgas ties Ukrainos siena, Jungtinės Valstijos ir Europa įspėja apie griežtą atsaką, jei Kremlius toliau veršis į Ukrainos gilumą. Kremlius neslepia, kad nuožmiai keršytų. Lietuvai Rusijos atsakas į Vakarų sankcijas gali kainuoti milijardus litų.

Lauktų juodas scenarijus?

Lietuva skaičiuoja, kiek kainuos įtampos didėjimas tarp Rusijos ir Europos Sąjungos (ES). Pats juodžiausias scenarijus numato ekonomikos stojimą, puse milijardo litų mažesnį biudžetą, trimis milijardais litų mažesnį bendrąjį vidaus produktą ir krachą kai kurioms bendrovėms.

„Praradimas 2,4 iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) lyg ir nedidelis, bet atskirom įmonėm tai būtų gana skaudus smūgis, nes darbo vietas prarastume, vienais skaičiavimais 10 tūkst., kitais gal daugiau, sunku pasakyt, kiek ta gamyba sulėtėtų atskirose įmonėse. Tai mus pervežimo sektorius jaudina ir, be abejo, maisto pramonė“, – sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Bronius Bradauskas.

„Reikia skaičiuoti visokius scenarijus, tai labai normalu, tai tam ir yra institucijos kaip Lietuvos bankas, Finansų ministerija – skaičiuoja įvairius scenarijus ir teikia pasiūlymus – bet konkrečiau lįst nenorėčiau ir negalėčiau, nes posėdis buvo uždaras“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Kremliaus kerštas – nauja krizė

Bankų ir universitetų ekonomistai įspėja, kad valdžios numatytas juodžiausias scenarijus, kai šalies ekonomika sustoja, gali būti per švelnus. Jei Rusija imsis rimtai keršyti už Europos Sąjungos sankcijas, Lietuva gali atsidurti ant katastrofos slenksčio.

„Europos Sąjunga pradeda taikyti griežtesnes ekonomines sankcijas, Rusija imasi atsakomųjų veiksmų – apriboja importą iš ES, visų pirma iš tų, kurios pažeidžiamos, pirmiausia tai Baltijos šalys, galbūt sustabdo dujų tiekimą ir gal netgi apriboja elektros tiekimą. Lietuva šiuo metu apie 45 procentus nusiperka iš Rusijos. Tai prie tokio scenarijaus reikėtų kalbėti apie dramatišką šoką Lietuvos ekonomikai“, – sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Ieško alternatyvos priklausomybei nuo Rusijos

Nuo to šoko iš dalies gelbės palankus sezonas – vasarą dujų reikia mažiau, tačiau suskystintų dujų terminalas veikti pradės tik metų pabaigoje, tad ruduo be rusiškų dujų gali būti sunkus. Terminalui pradėjus veikti per jį bus pumpuojamos suskystintos dujos, kurios pigesnės už dabar tiekiamas „Gazprom“ ir, tikimasi, dar labiau atpigs, kai savo dujas ims eksportuoti Amerika.

„Šiuo metu Amerikoje kainos tris kartus mažesnės, nei mes mokame Lietuvoje. Dėl skalūninių dujų revoliucijos jų išgavimas pigus, dujų kiekis didelis ir kainos labai mažos“, – sakė „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.

„Mums nereikėtų koncentruotis į tą faktą, kad būtinai į Lietuvą turi patekti tos dujos. Mums svarbu, kad kuo greičiau atsirastų pasaulinė rinka. Net jei fiziškai Amerikos dujos nepateks į lietuvišką sistemą, tai nieko baisaus. Svarbu, kad globali rinka atsirastų ir dujos pigtų. Tai ir yra mūsų pagrindinis tikslas“, – sakė energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius.

Pamažu, bet atsiranda ir kuo pakeisti rusišką elektrą, kuri sudaro maždaug pusę Lietuvoje suvartojamos elektros. Jei Rusija nustotų tiekti elektrą Lietuvai, apsirūpinti būtų galima per jungtį su Švediją, tačiau ji veikti pradės tik kitąmet.

„Nereiktų skaičiuoti vien tik „Nordbalto“ – jau šiandien naudojamės dviem „Estlink“ jungtimis, kurių galia 1000 megavatų, pridėjus „Nordbalt“ ir vietinę gamybą, kuri nepriklausoma nuo vietinių šaltinių – tai hidroenergija tiek skalūninė pagaminta Estijoje, tai visas tas paketas pilnai aprūpintų visų trijų Baltijos valstybių poreikį“, – sakė „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas.

Mažės vartojimas

Ekonomiką smarkiai veikia ir gyventojų lūkesčiai, tad riesta gali būti, net jei Rusija ir neužsuks dujų ir elektros čiaupų.

„Pagrindinė problema šiuo metu – besikeičiantys lūkesčiai. Jei gyventojai, kaip rodo statistika, 87 procentai miesto gyventojų mano, kad karas su Rusija gali įvykti, vadinas, mes artimiausiu metu turime turėti ir galime tikėtis labai nemalonaus scenarijaus, kad gali pradėti mažėti vartojimas. Jam mažėjant trauksis ekonomika. Kai klausimas buvo analizuojamas Seime, šitas momentas liko nepaliestas. Taigi problema gali būti visai ne tai, kad neteksime darbo vietų transporto sektoriuje, o tai, kad žmonės vėl uždarys savo pinigines, ir ekonomikai tai gali būti labai rimtas smūgis“, – teigė ekonomistė Aušra Maldeikienė.

Rusijai uždarius rinkas ir sumažėjus vidaus vartojimui, ekonomikos garvežiu dažnai buvusiam eksportui teks ieškoti naujų krypčių. Tai gali užtrukti.

„Pasiūlymas dėl 200 mln. litų panaudojimo naujų rinkų paieškai atrodo savalaikis ir tikslingas. Būtų netikslinga kišti pinigus įmonėms, kurios patirs ar galėtų patirti nuostolių, nes tada prasidės kova dėl didesnio nuostolio parodymo. Pinigų panaudojimas naujų, alternatyvių rinkų paieškai, kaip tik yra vaistas pagal paskirtį“, – sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Ekspertai sutaria dėl vieno – jei Rusija išties atsitvers geležine ekonomine uždanga, Lietuvos ekonomika sustos, tačiau tokios krizės, kokia buvo nuo 2008 metų, išgyventi neteks. Tuomet šalies ekonomika smuko beveik katastrofiškai, tačiau dabar tik sustotų jos augimas.