Lietuva – liūdnai pagarsėjusi JK dėl gyvūnų kontrabandos 

„Dog Trust“ organizacijos skaičiavimu Lietuva dėl gyvūnų kontrabandos yra didžiausias Jungtinės Karalystės galvos skausmas. Esą daugiau nei 60 tūkstančių keturkojų kasmet į JK įvežama iš Airijos, Vengrijos ir Lietuvos.

Apie lietuviškus „žygdarbius“ jau rašė ir užsienio spauda: „Washington Post“, „Dailymail“, o „Newsweek“ teigia, jog Lietuvos veterinarai neteisėtai pardavinėja pasus, raminamuosius vaistus gabenamiems šuniukams, o pastarieji gali būti užkrėsti mirtinomis ligomis.

„Taip, tikiu, kad Lietuvos veterinarai yra prie to prisidėję, kad jie kartais klastoja šuniukų gimimo datas, skiepų tam tikras datas“, – pritaria šunų dresuotoja Ana Menčiūnienė.

Šios nusikalstamos veikos atstovai Vakaruose jau turi pavadinimą – šunų mafija. Ją Vakarų Europos šalyse gaudo specialiosios tarnybos, policija, o nusikaltėliai sėda už grotų. „Mes žiūrime į tai kaip į tinklą. Jie tarpusavyje puikiai pažįstami, jie bendradarbiauja. Valstybinės institucijos yra neabejotinai į tai įsivėlusios, nes tu negalėtum jaustis toks saugus ir tu negalėtum vykdyti tokios siaubingos veiklos, jeigu tavęs neproteguotų tie patys VMVT veterinarai, inspektoriai“, – tikina šunų globos namų „Dogspot“ vadovė I. Pileckienė.

Tačiau jai prieštarauja Lietuvos kinologų draugijos prezidentė R. Kazlauskaitė: „Tai niekam nėra naudinga. Nebent tiems patiems daugintojams. Nemanau, kad dar kažkas iš to labai smarkiai uždirba ir pasipelno. Galbūt vienas kitas konkretus asmuo, bet ne tarnybos, ne organizacijos“.

Tuo metu Lietuvoje piliečiai, pranešę ir užfiksavę nusikaltamą veiką, šunų dokumentų klastojimo faktus, daugyklas, šunų fermas, dažniausiai yra nutildomi. „Jie bandė užglaistyti mus. Jie bandė užslopinti mus. Tas veislynas labai greitai suspenduojamas, kol viskas nurims, tada atsiranda advokatai iškart ir jau viskas kažkaip tai... Mes iš tų skundžiančių tampame kaltais – maždaug kaip jūs drįstate ir nelįskite į ne savo sritį“, – pasakoja „Dogspot“ vadovė I. Pileckienė.

Teigiama, kad šunų mafijos tinklas iš šios nelegalios veiklos kasmet gauna iki 2 milijardų svarų strelingų vien Jungtinėje Karalystėje. Nemaža dalis šuniukų krauju ir kančiomis suteptų pinigų nusėda Lietuvoje. Pavyzdžiui, pasak A. Menčiūnienės, maža kalytė gali atsivesti apie 6 šuniukus, o didesnė gali pagimdyti ir 10, 12 ar 14 šuniukų. Jei vienas šuniukas kainuoja maždaug 800 eurų, tai viena 14 šuniukų vada gali būti parduota už 11,200 eurų. Tad jei daugintojas veislyne turi apie 50 šunų, tai du kartus per metus rujojančios kalytės gali pagimdyti šuniukų už 1 milijoną 120 tūkstančių eurų.

„Dog Trust“ organizacijos skaičiavimu Lietuva dėl gyvūnų kontrabandos yra didžiausias Jungtinės Karalystės galvos skausmas. Esą daugiau nei 60 tūkstančių keturkojų kasmet į JK įvežama iš Airijos, Vengrijos ir Lietuvos.

Apie lietuviškus „žygdarbius“ jau rašė ir užsienio spauda: „Washington Post“, „Dailymail“, o „Newsweek“ teigia, jog Lietuvos veterinarai neteisėtai pardavinėja pasus, raminamuosius vaistus gabenamiems šuniukams, o pastarieji gali būti užkrėsti mirtinomis ligomis.

„Taip, tikiu, kad Lietuvos veterinarai yra prie to prisidėję, kad jie kartais klastoja šuniukų gimimo datas, skiepų tam tikras datas“, – pritaria šunų dresuotoja Ana Menčiūnienė.

Šios nusikalstamos veikos atstovai Vakaruose jau turi pavadinimą – šunų mafija. Ją Vakarų Europos šalyse gaudo specialiosios tarnybos, policija, o nusikaltėliai sėda už grotų. „Mes žiūrime į tai kaip į tinklą. Jie tarpusavyje puikiai pažįstami, jie bendradarbiauja. Valstybinės institucijos yra neabejotinai į tai įsivėlusios, nes tu negalėtum jaustis toks saugus ir tu negalėtum vykdyti tokios siaubingos veiklos, jeigu tavęs neproteguotų tie patys VMVT veterinarai, inspektoriai“, – tikina šunų globos namų „Dogspot“ vadovė I. Pileckienė.

Tačiau jai prieštarauja Lietuvos kinologų draugijos prezidentė R. Kazlauskaitė: „Tai niekam nėra naudinga. Nebent tiems patiems daugintojams. Nemanau, kad dar kažkas iš to labai smarkiai uždirba ir pasipelno. Galbūt vienas kitas konkretus asmuo, bet ne tarnybos, ne organizacijos“.

Tuo metu Lietuvoje piliečiai, pranešę ir užfiksavę nusikaltamą veiką, šunų dokumentų klastojimo faktus, daugyklas, šunų fermas, dažniausiai yra nutildomi. „Jie bandė užglaistyti mus. Jie bandė užslopinti mus. Tas veislynas labai greitai suspenduojamas, kol viskas nurims, tada atsiranda advokatai iškart ir jau viskas kažkaip tai... Mes iš tų skundžiančių tampame kaltais – maždaug kaip jūs drįstate ir nelįskite į ne savo sritį“, – pasakoja „Dogspot“ vadovė I. Pileckienė.

Teigiama, kad šunų mafijos tinklas iš šios nelegalios veiklos kasmet gauna iki 2 milijardų svarų strelingų vien Jungtinėje Karalystėje. Nemaža dalis šuniukų krauju ir kančiomis suteptų pinigų nusėda Lietuvoje. Pavyzdžiui, pasak A. Menčiūnienės, maža kalytė gali atsivesti apie 6 šuniukus, o didesnė gali pagimdyti ir 10, 12 ar 14 šuniukų. Jei vienas šuniukas kainuoja maždaug 800 eurų, tai viena 14 šuniukų vada gali būti parduota už 11,200 eurų. Tad jei daugintojas veislyne turi apie 50 šunų, tai du kartus per metus rujojančios kalytės gali pagimdyti šuniukų už 1 milijoną 120 tūkstančių eurų.

 (Komentarų: 1)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: