2009 m. kovo 31 d. data žymimame pranešime iš JAV ambasados Vilniuje apžvelgiama Lietuvos ekonominė padėtis. Amerikiečių diplomatų dokumente cituojamas tuometis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas, premjero patarėjas Mykolas Majauskas bei žinomi ekonomistai. Iš dokumento teksto matyti, kad kreipimosi į TVF perspektyva Lietuvos nežavėjo, tačiau toks sprendimas galėjo būti priimtas per porą mėnesių.

TVF matė kaip gerą išeitį

Dokumente aprašomas JAV pareigūno Erico Meyerio susitikimai su R. Šarkinu, M. Majausku ir kitais Lietuvos atstovas. Amerikietis esą manė, kad kreipimasis į TVF Lietuvai galėtų išeiti į gera. Bet tai nežavėjo jo pašnekovų.

„Lietuvos Vyriausybė vis dar dvejoja dėl kreipimosi į TVF. R. Šarkinas sakė, kad Vyriausybė vedė preliminarias derybas su TVF ir ES institucijomis, bei pridūrė, kad Lietuva negalės iki gegužės ar birželio nustatyti, ar jai reikia išorinės pagalbos“, - rašo JAV diplomatai.

R.Šarkinas, rašoma, pabrėžė ir politinę reikalo pusę - esą Lietuvos žmonės veikiausiai būtų matę skolinimąsi iš TVF kaip ženklą, kad Lietuvos Vyriausybė pripažįsta, jog šalies finansinė padėtis yra nestabili. Jam esą antrinęs premjero padėjėjas M.Majauskas.

Lietuvai galėjo prireikti iki 11,44 mlrd. Lt

Amerikiečių diplomatai, remdamiesi DNB banko analitiko Vadimo Titarenkos, tragiškai žuvusio 2009 m. birželį, prognozėmis, taip pat pateikė ir preliminarius skaičiavimus, kokio dydžio paskolos Lietuvai galėjo prireikti.

„V. Titarenka, DnB Nord banko prezidento patarėjas, apytikriai prognozuoja, kad išorinio finansavimo poreikis Lietuvai sudarytų tarp 5-10 proc. BVP ar, apytikriai, remiantis mūsų skaičiavimais, tarp 2,2 ir 4,4 mlrd. JAV dolerių (to meto kursu – 5,72-11,44 mlrd. Lt)“, - rašoma dokumente.

Svajojo apie euro zoną

Amerikiečiai taip pat teigia, kad Lietuva manė, jog jos padėtį būtų palengvinusi narystė euro zonoje. Tačiau nė vienas kalbintas ekonomistas nepuoselėjo iliuzijų, kad Europos centrinis bankas ir kitos institucijos padarys išimtį bei sušvelnins kriterijus, leisdamos Lietuvai kone išimties tvarka įsivesti bendrąją Europos valiutą.

JAV diplomatai taip pat domėjosi teoriniu scenarijumi, pagal kurį Lietuva galėtų imtis vienpusiško sprendimo ir įsivesti eurą be Briuselio palaiminimo. Tokia galimybė buvo kategoriškai atmesta tiek R. Šarkino, tiek SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos.

Komentuodami šiuos pokalbius, amerikiečių diplomatai gyrė Lietuvą už „daugiausiai teisingus žingsnius“ tvarkantis su ekonomine situacija, o kreipimosi į TVF perspektyvas dėl politinių aplinkybių vertino skeptiškai, konstatuodami, kad Vyriausybė to nedarys vengdama neigiamos visuomenės reakcijos.

Parengta pagal www.delfi.lt informaciją