Belgijos sostinėje Briuselyje į neformalią Europos Vadovų Tarybą susirinkę ES valstybių lyderiai pritarė parengtai Ekonominio stabilumo ir finansinės drausmės sutarčiai, kuri įpareigos euro zonos nares laikytis griežtos fiskalinės drausmės ir vykdyti atsakingą ekonominę politiką. Prie sutarties ketina prisijungti ir Lietuva.

ES viršūnių taryboje dalyvaujanti Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, jog Lietuva prisijungs prie šios sutarties, nes tai naudinga šalies ekonomikai ir padės išvengti finansinio populizmo bei neatsakingos ekonominės politikos. Tokią Lietuvos poziciją patvirtino Vyriausybė bei Seimo Europos ir Užsienio reikalų komitetai.

Šalies vadovė teigia, kad Lietuva jau vykdo griežtos finansinės drausmės priemones, o prisijungdama prie sutarties tik darkart užtvirtins poziciją ir užkirs kelią neatsakingiems sprendimams ir finansiniam populizmui. Tokiu atveju "Kad ir kokia politinė jėga būtų valdžioje, ji su valstybės finansais privalės elgtis atsakingai," pridūrė šalies vadovė.

Prie naujosios sutarties ketina prisijungti visos Europos Sąjungos šalys, išskyrus Jungtinę Karalystę ir Čekiją.

Sutartis įpareigoja, jog valstybės biudžetas privalo būti subalansuotas arba perteklinis. Metinis struktūrinis biudžeto deficitas turi neviršyti 0,5 procento nominaliojo bendrojo šalies vidaus produkto (BVP). Per metus nuo sutarties įsigaliojimo prie jos prisijungusios šalys šią nuostatą kaip privalomą turi įtvirtinti savo nacionaliniuose įstatymuose, pageidautina konstituciniu lygmeniu.

Kai kurias finansinės drausmės sutarties technines nuostatas Lietuva galės įgyvendinti tik įsivedusi eurą.

Prezidentės D.Grybauskaitės teigimu, įgyvendinusios sutarties nuostatas, Europos šalys išvengs nemokumo problemų ateityje. Pasak Lietuvos vadovės, tai rimtas signalas tarptautinėms finansų rinkoms, kad Europos Sąjunga imasi būtinų priemonių Europos finansiniam stabilumui užtikrinti, o tai reiškia, kad finansinių sunkumų užkluptos euro zonos narės galės lengviau pasiskolinti rinkose.

Pabrėžiama ir tai, kad vien taupymo ir griežtos fiskalinės drausmės nepakanka krizei įveikti, todėl Europos Vadovų Taryboje aptartos ir priemonės ekonominiam augimui paskatinti. Prioritetinėmis veiklomis įvardyti veiksmai gerinti verslo aplinką, teikti finansinę paramą smulkiam ir vidutiniam verslui, skatinti vieningą rinką, įskaitant ES vidaus energetikos rinkai sukurti būtinas jungtis, skatinti jaunimo užimtumą. ES šalys narės įsipareigojo savo nacionalinių reformų programų rėmuose parengti kovos su nedarbu veiksmų planą.

Parengta pagal www.15min.lt informaciją