Lietuva - toli nuo demokratijos - Anglija.lt
 

Lietuva - toli nuo demokratijos 

Lietuva tarp 167 pasaulio valstybių pagal demokratijos reitingų klasifikaciją užima tik 41 vietą. Pagal demokratijos kokybę ir supratimą Lietuva labiau rytietiško, nei vakarietiško tipo valstybė.

Britų savaitraščio "The Economist" sudarytame 011 m. demokratijos indekse tarp 167 valstybių Lietuva užima 41-ąją vietą. Valstybė įvertinta 7,24 balo ir priskirta demokratijos trūkumų turinčioms šalims. 41-a Lietuva buvo ir pernai.

Prasčiausiai įvertintos Lietuvos valdymo ir politinio dalyvavimo sritys.

Estai užėmė 34-ą vietą, o latviams demokratija dar sudėtingesnė - jie užėmė vos 48 vietą. Lietuvą aplenkė Indijos vandenyne esanti valstybė Mauricijus ir net Afrikos pietų respublika Bostvana. Tradiciškai sąrašo viršuje atsidūrė Šiaurės Europos valstybės: Norvegija, Islandija, Danija ir Švedija. Nedemokratiškiausiomis lieka Šiaurės Korėja, Čadas, Turkmėnistanas ir Uzbekistanas.

Valstybės buvo vertintos pagal penkis kriterijus: rinkimų procesą ir pliuralizmą, valdymo funkcionavimą, politinį dalyvavimą, politinę kultūrą ir pilietines teises. Visiškai demokratiškomis iš vertintųjų valstybių pripažintos tik 25, net 52 šalys - tarp jų ir Rusija - priskirtos autoritariniams režimams.

Kauno Vytauto Didžiojo Universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas profesorius Š.Liekis konstatuoja, kad pagal demokratijos kokybę ir supratimą Lietuva yra labiau rytietiško tipo valstybė.

Anot profesoriaus, akivaizdu, kad Lietuvoje procedūrinė demokratija funkcionuoja, bet yra problemų su jos kokybe. Pagal žmonių dalyvavimo ir politinės kultūros parametrus bei nepasitikėjimo demokratine sistema lygius, Lietuva atsiduria greta Rusijos, Bosnijos ir Hercegovinos ir Ukrainos.

Remdamasis profesoriaus Antano Kulakausko teiginiais, politologas aiškina, kad Lietuvoje turima vietinė demokratiškai renkama valdžia, tačiau neturima realios savivaldos, tai yra žmonės neturi įtakos vietinei valdžiai. Ši nedisponuoja finansais - gyvena iš centrinio biudžeto dotacijų. Lietuva liko vienintele Europoje valstybe, kurioje valdymas toks centralizuotas ir neturima jokios realios savivaldos. Joks meras ar seniųnas neturi galimybių formuoti viešąją vietos politiką.

Lietuvoje vyrauja ne demokratinė, o autoritarinė kultūra, kur viską norima kontroliuoti ir administruoti, o tai neefektyvu - žmonės neįgalinami. Š.Liekis įsitikinęs, kad didelis nepasitikėjimas - valstybės nepasitikėjimas piliečiais ir dėl šios priežasties nesubręstantis piliečių pasitikėjimas valdžia - yra viena iš emigracijos priežasčių.

Kaip galimus sprendimus Š.Liekis vardijo, visų pirma, tvarkyti neefektyvų visos valstybės valdymą įveikiant atskirtį tarp valstybės ir piliečių, kurti makroekonomines sąlygas inovacijoms, investicijoms pritraukti, konkurencingumui skatinti, diegti Vakarų valstybėse funkcionuojančius viešosios politikos formavimo mechanizmus.

Politologas atkreipė dėmesį, kad Lietuva įvairiuose pasaulio reitinguose paskutines vietas dalinasi kartu su Rumunija ir Bulgarija, ir tai byloja apie civilizacinę šalies nekompetenciją.

Parengta pagal www.delfi.lt informaciją

Lietuva tarp 167 pasaulio valstybių pagal demokratijos reitingų klasifikaciją užima tik 41 vietą. Pagal demokratijos kokybę ir supratimą Lietuva labiau rytietiško, nei vakarietiško tipo valstybė.

Britų savaitraščio "The Economist" sudarytame 011 m. demokratijos indekse tarp 167 valstybių Lietuva užima 41-ąją vietą. Valstybė įvertinta 7,24 balo ir priskirta demokratijos trūkumų turinčioms šalims. 41-a Lietuva buvo ir pernai.

Prasčiausiai įvertintos Lietuvos valdymo ir politinio dalyvavimo sritys.

Estai užėmė 34-ą vietą, o latviams demokratija dar sudėtingesnė - jie užėmė vos 48 vietą. Lietuvą aplenkė Indijos vandenyne esanti valstybė Mauricijus ir net Afrikos pietų respublika Bostvana. Tradiciškai sąrašo viršuje atsidūrė Šiaurės Europos valstybės: Norvegija, Islandija, Danija ir Švedija. Nedemokratiškiausiomis lieka Šiaurės Korėja, Čadas, Turkmėnistanas ir Uzbekistanas.

Valstybės buvo vertintos pagal penkis kriterijus: rinkimų procesą ir pliuralizmą, valdymo funkcionavimą, politinį dalyvavimą, politinę kultūrą ir pilietines teises. Visiškai demokratiškomis iš vertintųjų valstybių pripažintos tik 25, net 52 šalys - tarp jų ir Rusija - priskirtos autoritariniams režimams.

Kauno Vytauto Didžiojo Universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas profesorius Š.Liekis konstatuoja, kad pagal demokratijos kokybę ir supratimą Lietuva yra labiau rytietiško tipo valstybė.

Anot profesoriaus, akivaizdu, kad Lietuvoje procedūrinė demokratija funkcionuoja, bet yra problemų su jos kokybe. Pagal žmonių dalyvavimo ir politinės kultūros parametrus bei nepasitikėjimo demokratine sistema lygius, Lietuva atsiduria greta Rusijos, Bosnijos ir Hercegovinos ir Ukrainos.

Remdamasis profesoriaus Antano Kulakausko teiginiais, politologas aiškina, kad Lietuvoje turima vietinė demokratiškai renkama valdžia, tačiau neturima realios savivaldos, tai yra žmonės neturi įtakos vietinei valdžiai. Ši nedisponuoja finansais - gyvena iš centrinio biudžeto dotacijų. Lietuva liko vienintele Europoje valstybe, kurioje valdymas toks centralizuotas ir neturima jokios realios savivaldos. Joks meras ar seniųnas neturi galimybių formuoti viešąją vietos politiką.

Lietuvoje vyrauja ne demokratinė, o autoritarinė kultūra, kur viską norima kontroliuoti ir administruoti, o tai neefektyvu - žmonės neįgalinami. Š.Liekis įsitikinęs, kad didelis nepasitikėjimas - valstybės nepasitikėjimas piliečiais ir dėl šios priežasties nesubręstantis piliečių pasitikėjimas valdžia - yra viena iš emigracijos priežasčių.

Kaip galimus sprendimus Š.Liekis vardijo, visų pirma, tvarkyti neefektyvų visos valstybės valdymą įveikiant atskirtį tarp valstybės ir piliečių, kurti makroekonomines sąlygas inovacijoms, investicijoms pritraukti, konkurencingumui skatinti, diegti Vakarų valstybėse funkcionuojančius viešosios politikos formavimo mechanizmus.

Politologas atkreipė dėmesį, kad Lietuva įvairiuose pasaulio reitinguose paskutines vietas dalinasi kartu su Rumunija ir Bulgarija, ir tai byloja apie civilizacinę šalies nekompetenciją.

Parengta pagal www.delfi.lt informaciją

 (Komentarų: 2)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: