Praėjusią savaitę Lietuvoje lankėsi britų advokatų firmos „Hill&Abbott solicitors“ teisininkai – Jeremy Newson (vyresnysis partneris) bei jo kolega Andre S.Pazik.

Jie pastebėjo, kad lietuviai, kaip ir kiti rytų europiečiai, vengia kreiptis į teisininkus. Andre S.Pazik aiškina, kad mūsų tautiečiai pakliūna į visai kitokią teisinę sistemą nei likusią Lietuvoje, o laiko domėtis kaip ji veikia neturi, nes daug ir sunkiai dirba.

Jeremy Newson duodamas interviu pabrėžė, kad advokato paslaugos, kai norima gauti kompensaciją, klientui nieko nekainuoja, mat Anglijoje sistema veikia taip, kad už advokato paslaugą laimėjus bylą sumoka draudimo kompanija. O jei byla nelaimima, advokatai tiesiog visai nieko negauna.

„Mes nesam brangūs, nesam gąsdinantys, nesakom, kad laimim visas bylas, kartais pralaimim, bet ateiti ir pasitarti su specialistais visad rekomenduojame. Nors negalime atsukti laiko, bet pinigai gali palengvinti tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą.“ – aiškino Jeremy Newson. Beje, jis patikino, kad net ir nelegaliai dirbant galima kreiptis pagalbos ir prisiteisti kompensaciją.

Koks gi jūsų apsilankymo Lietuvoje tikslas?
A.S. Pazik: Matyt, reikėtų pradėti nuo manęs. Nes Jeremy čia yra todėl, kad aš jį paskatinau. Mes kolegos. Aš dirbu Jeremiui, daugiausia su klientais iš Rytų Europos šalių. Sugebėjau jį įtikinti, kad turėtume daugiau dėmesio skirti imigrantams iš Rytų Europos. Mat sistema, kurioje jie užaugo, iš kurios jie atvyko yra absoliučiai skirtinga nuo tos, į kurią patenka Jungtinėje Karalystėje ar apskritai Vakarų Europoje. Rytų europiečiai yra labai darbštūs žmonės. Kita vertus, jie atsivežę savo supratimą apie teisinę sistemą iš Rytų Europos ir sunkiai dirbdami net neturi laiko kada susipažinti su vietos įstatymais bei taisyklėmis. Jie nežino, kad gali gauti kompensacijas už darbe patirtą žalą. Jie nežino, kad advokatams jie nieko neturės mokėti. Be to, rytų europiečiai atsiveža didžiulį nepasitikėjimą teisininkais. Vietiniams gyventojams nekyla jokių įtarimų, jie žino kas tu, ką siūlai, kokia nauda iš advokato ir pan. Ir aš kalbu ne tik apie atvejus, kai norima išieškoti žalą, bet pavyzdžiui ir apie pagalbą įsigyjant nuosavybę.
Tad įkalbėjau Jeremy apsilankyti Rytų Europos šalyse, aišku, pradedant Lenkija. Juolab, kad jau turime patirties dirbant su rytų europiečiais ir su labai rimtomis bylomis. Ir į Lietuvą todėl atvykome. Be to, turime vieną lietuvišką bylą. Čia aplankysime nukentėjusiąją. Jungtinėje Karalystėje ji patyrė autobuso avariją. Bandome priteisti kompensaciją. Tad Lietuvoje lankomės ir tam, kad tiesiogiai patys su ja galėtume pasimatyti.

Lietuviai, latviai, estai patyrę nelaimingus atsitikimus skuba namo, jie nesikreipia pagalbos, nebando gauti kompensacijų. Jie grįžta sužaloti namo ir tampa naštomis savo šeimoms ir artimiesiems.

Jeremy, kuris yra vyresnysis partneris, atvyko čia tam, kad paaiškintų žmonėms, kad užakcentuotų, kad tokiais atvejais nereikia nerimauti, nereikia galvoti, kad advokato paslaugos man brangiai kainuos, tad geriau pirmu reisu skrendu namo. Jungtinėje Karalystėje veikia teisinė sistema ir ji gina kiekvieną žmogų, nepriklausomai nuo jo tautybės. Nesvarbu ar esi anglas, ar lietuvis, gali kreiptis į advokatą ir sulauksi iš jo nemokamo teisinio patarimo.

Ar manote, kad kalbos barjeras yra vienas pagrindinių veiksnių atbaidančių nuo kreipimosi į advokatus?
A.S.Pazik: Tai dalis problemos, bet tikrai nėra vienintelis veiksnys. Didžiausias barjeras yra tai, kad Rytų Europoje ir Vakaruose tiesiog veikia dvi skirtingos sistemos. Anglijoje vairuojame vienoje kelio pusėje, čia - kitoje, ten saulė teka dviem valandomis vėliau nei čia. Tai smulkmenos, bet būtent nuo jų viskas ir prasideda. Kaip minėjau, atvykę jie neturi laiko gilintis į teisines subtilybes, juk neretai praleidžia darbe visą dieną, keliasi anksti ir baigia darbus vėlai, kad tik užsidirbtų daugiau. Imigrantai kalbasi tik tarpusavyje, kai bando susižinoti reikiamą informaciją, bet neretai ji būna iškreipta, nelabai teisinga, tad mažai ir gelbstinti. Be to, atsiranda tokių, kurie naudojasi susidariusia padėtimi, naudojasi žmonių nežinojimu.

J.Newson: Tiesiog norime leisti rytų europiečiams suprasti, kad jie gali naudotis mūsų teisės sistema ir advokatų paslaugos jiems visiškai nieko pas mus nekainuoja. Tarkim jie ateitų į mūsų ar kitą advokatų firmą – iš jų nebūtų reikalaujama jokio mokesčio, nei už konsultaciją, nei už tolesnius veiksmus. Mums už darbą apmoka visiškai atskirai draudimo kompanijos. Anglijoje taip sutvarkyta, kad priteisus kompensaciją, išmokama viena suma nukentėjusiajam ir iš atskiro fondo draudimo kompanija sumoka nukentėjusiojo advokatams. Kitaip tariant, nei joks išankstinis mokestis iš kliento, nei dar kažkoks paskui nėra imamas, kaip nėra imami ir procentai nuo laimėtos klientui sumos. Advokato paslaugas apmoka draudimo kompanija. Ir advokatas pinigų gauna tik tuo atveju, jei jis laimi. Jei byla pralaimėta – jis nieko ir negauna.
Mūsų patirtis su rytų europiečiais rodo, kad jie labai nepasitiki advokatais. Su anglais visai kas kita, jie gal ir nemėgsta advokatų, bet jais pasitiki, žino ko gali iš jų tikėtis. Mūsų misija – padaryti taip, kad rytų europiečiai, o ypač lietuviai, nebegrįžtų namo su visais tais baisiais sužalojimais, net nepabandę prisiteisti žalos atlyginimo.

Kaip suprantu, jau turite klientų lietuvių?
J.Newson: Taip, turime. Dirbame su moterimi patyrusia autobuso avariją. Ji tikrai buvo stipriai sužalota. Būdami Lietuvoje aplankysime ir ją. Norime išgirsti medikų išvadas, sužinoti kaip ji sveiksta, koks gydymas jai taikomas čia Lietuvoje, taip pat galvojame apie jos nuskraidinimą į Angliją, kur gautume nepriklausomų medikų išvadas reikalingas teismui.

Beje, tame autobuse buvo ir daugiau lietuvių bei kitų tautybių žmonių. Tačiau ji vienintelė lietuvė, kuriai mes padedame, kiti nesikreipė. Užtat atstovaujame ne vieną lenką irgi nukentėjusį per tą pačią avariją.

Tad kol kas mūsų ryšiai su lietuviais nėra taip gerai išvystyti kaip norėtume, bet dirbame ties tuo.

A.S.Pazik: Lenkijoje mums puikiai pavyko. Ten davėme ne vieną interviu tiek laikraščiams, tiek TV. Lenkai jau žino, kad Anglijoje teisininkų nereikia bijoti. Jie žino, kad gali į mus kreiptis. Be to, turime neblogus ryšius su Lenkijos ambasada, kuri nukreipia žmones pas mus.

Esame patikima kompanija, juk jau dirbame 120 metų, tad laikas jau įrodė, kad dirbame rimtai.

Lietuvių Anglijoje labai daug, jie, ko gero, sudaro antrą didžiausią rytų europiečių imigrantų grupę po lenkų. Tačiau dėl kažkokių priežasčių jie nesikreipia pagalbos, kurios galėtų sulaukti. Jie galvoja: aš nesu anglas, aš nemoku kalbos, jie manęs nemėgsta, pažįstamas sakė, kad vis tiek nieko negaučiau... Toks mąstymas veda į niekur, jis yra neteisingas.

J.Newson: Žmonės bijo kreiptis į advokatus, nes, mano, kad taip praras darbą ar užsitrauks vadovo nemalonę. Tačiau reikia žinoti, kad pradirbę vienerius metus Anglijoje jie turi tokias pat teises kaip ir visi vietiniai. Tad nėra ko nerimauti. Be to, darbdaviai pas mus yra apsidraudę, tai privaloma, tad jie nenukenčia, kompensacijas už juos moka draudimo kompanijos. Jei tik mes galėsime įrodyti, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl darbdavio kaltės, pavyzdžiui jis nesudarė saugių darbo sąlygų, neapmokė tinkamai naudoti darbo įrankių ar pan., gausime nukentėjusiajam kompensaciją ir ne tik už konkretų sužalojimą, bet ir už tai, kad jis tam tikrą laiką negalėjo dirbti, už gydymo išlaidas ir pan. Tarkim darbe tave sužeidė kolega – kaltas darbdavys, jis, jo draudimo bendrovė, mokės kompensaciją, nes nesudarė jums saugių sąlygų. Eidamas gatve užkliuvai už kažkokio netinkamai padaryto suoliuko, atbrailos ar pan. ir susižeidei – irgi gali tikėtis kompensacijos. Beje, kaip tik šioje gatvėje (Gedimino pr., Vilniuje – aut. past.) pastebėjau tokius atsikišusius strypus juosiančius medžius, jie atrodo labai pavojingi, manau, kad susižalojus į juos Anglijoje būtų nesunku išsireikalauti kompensaciją. Ko gero, Lietuvoje žmonės apie tai net nesusimąstytų.

Kaip manote, ar ekonominis nuosmukis į jūsų firmą atgins daugiau žmonių?
J.Newson: Gali būti visaip. Viena vertus žmonės dar labiau bijos, bijos netekti darbo, susipykti su darbdaviu ir apskritai visko. Tad dar labiau nebandys ieškoti profesionalios pagalbos. Antra vertus, gali padaugėti darbuotojų išnaudojimo atvejų, mažiau bus paisoma saugos reikalavimų ir pan. Kita vertus, gali nutikti taip, kad jau seniau žalą patyrę žmonės šiandien neturėdami darbo ir lėšų pragyvenimui nuspręs pagaliau kreiptis į advokatus, tikėdamiesi gauti kompensaciją.

Beje, užsiminus, kad Jungtinėje Karalystėje studijuoja nemažai lietuvių, o kai kurie kremta būtent teisės mokslus, J.Newson sakė, kad galimybė bendradarbiauti ar atlikti praktiką jų firmoje tikrai būtų svarstoma ir įmanoma, ypač, jei atsirastų daugiau klientų lietuvių.

Deimantė Dokšaitė, Lietuviams.com