Lietuviai Baltarusijoje ėmė statyti prekybos ir pramogų centrus, tiesa, jie tikina, kad sostinės „Akropoliams“ konkurencija dar negresia. Kaimyninėje šalyje dirbantys verslininkai pasakoja, kuo skiriasi lietuviškos ir baltarusiškos statybos.

Projektavimo ir statybų valdymo bendrovė „Projestos projektai“ su Baltarusijos rinka jau dirba kelerius metus ir Minske baigė statyti perpus mažesnį prekybos centrą nei Vilniaus „Akropolis“. Prekybos centrą Baltarusijos sostinėje užsakė pastatyti bendrovė „Evrotorg”, kuriai priklauso prekybos tinklas „Evroopt“ - šis tinklas panašus į Lietuvoje veikiančią „Maximą“.

Minske pastatytas 3 aukštų prekybos ir pramogų centras su požemine automobilių aikštele užima daugiau nei 50 tūkst. kv. m, kai Vilniaus „Akropolio“ plotas, kurį labai pamėgo turistai iš Baltarusijos, yra apie 110 tūkst. kv. m.

Įmonių grupės „Projestos projektai“ generalinis direktorius ir akcininkas Rytis Kanapėnas sako, kad prie naujojo prekybos ir pramogų centro plušėjo lietuviai architektai, kurie ten ėmėsi Minske dar nematytų sprendimų.

„Mes Baltarusijoje jau darbuojamės ketverius metus, tiesa, baigtas prekybos ir pramogų centras yra vienas iš didžiausių objektų Minske, kurio generaliniais rangovais buvo lietuviai. Be abejo, susidūrėme su įvairiomis rizikomis, tačiau dirbant ir bendraujant rizikas galima minimalizuoti“, - dėstė R. Kanapėnas.

Pasak jo, dirbant su Baltarusija buvo laikomasi kelių principų: sąlygos detaliai apibrėžiamos sutartyse, darbai vykdomi gavus avansinius mokėjimus, o rangovai ir subrangovai parenkami gavus žinomų ir gerą vardą turinčių vietos specialistų rekomendacijas.

Paklaustas, ar pastebėjo skirtumų tarp Lietuvos ir Baltarusijos darbuotojų, pašnekovas mano, kad Baltarusijoje žmonės pozityvesni.

„Mentaliteto prasme, ten žmonės yra linksmesni ir daugiau šypsosi. Be to, yra tikrai labai gerų specialistų, vienas kurių – Vladimir Karpuk – papildė ir mūsų komandos gretas užimdamas generalinio direktoriaus pavaduotojo statybai poziciją“, - teigia jis.

Į Baltarusiją pasuko pritrūkę darbų Lietuvoje

Paklaustas, kodėl įmonė pasuko į Baltarusijos rinką, R. Kanapėnas dėsto, kad tai lėmė sumažėjusios darbų apimtys Lietuvoje. Įmonių grupė specializuojasi statydama komercinės ir prekybinės paskirties objektus, o Lietuvos rinka šios paskirties patalpomis yra beveik prisotinta, tad pasukta pas kaimynus.

Tam reikėjo laiko: nors derybos dėl statybų Baltarusijoje prasidėjo 2010-iaisiais, sutartis buvo pasirašyta po metų - 2011 m.

„Baltarusijoje dirbame su „Evroopt” prekybos tinklu, kuris Lietuvoje, ko gero, prilygsta „Maximai”. Mums pasisekė, kad pavyko su jais susipažinti ir įrodyti, kad mes sugebame padaryti jiems reikalingus darbus“, - kalbėjo R. Kanapėnas.

Įmonė Minske turi įsteigusi savo biurą, kuriame dirba beveik 40 žmonių. Didžioji dalis jų – baltarusiai. Šiam biurui vadovauja iš Lietuvos atvykęs „Projestos projektų“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Darius Baliukevčius.

„Įvertinome, kad tai yra užsienis ir galioja skirtingi įstatymai. Tad daugiadienių pastangų, domėjimosi ir vietinių įstatymų analizės principu pasiekėme rezultatų. Reikia nuolat važiuoti ir dirbti“, - sako R. Kanapėnas.

Prie Minske baigto statyti prekybos centro darbavosi apie 500 žmonių, kurių pusė buvo lietuviai, kiti – baltarusiai. Įgyvendinto „E-city“ projekto vertė – daugiau nei 50 mln. JAV dol. (daugiau nei 40 mln. Eurų).

„Akropoliui” konkurencija dar negresia

Nors verslininkai sutinka, kad Baltarusijos gyventojams dideli prekybos centrai yra statomi tam, kad dalį žmonių atitraukti nuo apsipirkimų Lietuvoje, visgi Lietuvos konkurencinis pranašumas dar matomas.

Tai patvirtina į Baltarusiją darbo savaitei vykstantis D. Baliukevičius.

„Aišku, kuo daugiau prekybinio ploto, tuo geriau vartotojui, bet Baltarusijoje yra ir valstybinis faktorius: jei yra akcizas, prekybininkas negali dirbti už dyką. Sunku tikėtis, kad Baltarusijos pardavėjų kainos priartės prie lietuviškų, tad Lietuvos verslininkams dėl mažėjančių baltarusių srautų jaudintis nevertėtų. Be to, Lietuvoje vilioja ne tik prekės, bet ir paslaugos“, - kalbėjo jis.

Tiesa, dirbančius ir gyvenančius Minske įmonės darbuotojus lietuvius stebina kai kurių prekių – vietinės gamybos maisto produktų, degalų, tabako ir alkoholio - kainos: jos yra 30-50 proc. mažesnės nei Lietuvoje.

„Importinės prekės Baltarusijoje taip pat kainuoja skirtingai dėl skirtingų akcizų, šalis – kitos ekonominės sistemos dalis. Pavyzdžiui, riešutai kainuoja dvigubai brangiau nei Lietuvoje dėl taikomo akcizo. Yra skirtumų ir paslaugų srityje: tarkime, Lietuvoje yra įprasta, kad, jei esi didesnis draudimo bendrovės klientas, ji pasirūpina, kad automobilis būtų išgabenamas iš įvykio vietos ir vėliau pristatomas jį sutaisius. Ten tokio dalyko dar nėra: gali draustis ir 20 automobilių, vis tiek reikės stoti į bendrą eilę“, - savo nuomone dalijasi D. Baliukevičius.

Pasak jo, Baltarusijos verslininkai, atvykę į Lietuvą, mato verslo kultūros skirtumų ir teigiamų pokyčių norėtų savo šalyje.

„Baltarusių požiūris kasmet tampa globalesnis, vis daugiau Vakaruose taikomų reikalavimų bei normų, kalbant apie projektavimo ir statybų sektorių, yra įteisinama Baltarusijoje. O kalbant iš statybinio sektoriaus perspektyvos, iki šiol ilgiausiai sprendžiami priešgaisrinės saugos normų taikymo klausimai", - kalbėjo D. Baliukevičius.