Pasaulio rinkose pučiant skersvėjams, didesnes pajamas turintys žmonės ima investuoti netradiciškai – į tauriuosius gėrimus, meno kūrinius ir auksą.

Akcijų kreivėms užsidegus raudonai, Lietuvos investuotojai, skaičiuojama, prarado apie du trečdalius investuoto turto. Apie 5 proc. žmonių iš bankų iš viso atsiėmė pinigus, dalis atsisakė investavimo. Tačiau bankininkai sako, kad ir šiuo krizės metu patartina investuoti.

„Akcijos dabar yra pigios, ekonomika išgyvena recesiją, ekonomika atsigaus savo laiku, ir tikrai tie, kurie dabar investuoja, nepraloš. Be abejo, net ir dabar investuoti reikia diversifikuotai“, – sako Antanas Mikšys, Ūkio banko fondų valdytojas.

Anot bankų, mažesnių sumų investuotojų elgesys per krizę keičiasi nežymiai. Tuo metu investuojantys dideles sumas, pradedant nuo 100 tūkstančių litų, vis dažniau ieško netradicinių būdų.

„Tai yra investavimas į aukso luitus. Šis investavimas yra populiarus visame pasauly, šiuo metu populiarėja ir Lietuvoje. Antras būdas – tai investavimas į meno kūrinius, taip pat investavimas į gėrimus bei pačių vynuogynų įsigijimas“, – teigia Živilė Geralavičiūtė-Davodov, Ūkio banko Privačios bankininkystės departamento direktorė.

Bankininkės žiniomis, tradicinį investavimą iškeisti į vynuogynus užsienyje jau ryžosi porą Lietuvos verslininkų.

Anot psichologų, ieškoti būdų, kaip išsaugoti investicijas, turtingesnius asmenis veja ir baimė. „Žmogus, kuris turi menkas lėšas, į tai reaguoja žymiai paprasčiau. To, kuris turi sukaupęs tam tikrą turtą, elgsena dažnai būna tokia, tarsi jis bandytų užgyventi visam likusiam gyvenimui. Tad tas praradimas, rizika prarasti tą visą turtą yra tarsi viso gyvenimo praradimas“, – sako psichologas Raimundas Alekna.

Psichologai prognozuoja, kad patirti nuostoliai Lietuvos žmonėms, investavusiems ir pasiskolinusiems iš bankų drąsiai ir ne visada pamatuotai, smogs labiau nei ekonomiškai geriau išsilavinusioms Vakarų valstybėms.