Panašu, kad specialistai, gąsdinantys nauja emigracijos iš Lietuvos banga, kalba ne tuščiai. Kaip pastebi užsienio kalbų mokyklų atstovai, žmonių, norinčių vos per mėnesį išmokti kalbą, o po to išvykti, daugėja. Be anglų kalbos, atsiranda vis didesnis poreikis išmokti norvegiškai, rusiškai ir kiniškai. Būtent šie kursai sparčiai populiarėja. Nauja tai, kad žmonės vis dažniau gilina savo kalbos įgūdžius norėdami svetur gauti ne juodadarbio, o kvalifikuotą darbą.

Klientų poreikiai rodo augančias jų ambicijas

Pasak „Lingua perfecta“ vadovės Lauros Montvilaitės, per krizę sumažėjęs žmonių susidomėjimas kalbų kursais atgimsta. Dalis jų tiesiai prisipažįsta, kad kalbos jiems reikia, nes ruošiasi išvykti. Juk nemokėdamas kalbos svetur gali būti tik juodadarbiu.

„Negalėčiau tvirtinti, kad tokių žmonių dauguma, tačiau tikrai pasitaiko atvejų, kai žmogus ieško labai intensyvių anglų kalbos kursų, nes, pavyzdžiui, po mėnesio išvyksta. Beje, vis dažniau pasitaiko atvejų, kad „tuoj pat“ reikia ir vokiečių kalbos. O neseniai skambino žmogus, kuris planuoja išvykti po metų ir jau dabar nori pradėti lankyti kursus nuo pradinio lygio. Taigi šiandien kai kurie žmonės planuoja toli į ateitį.

Pavasarį mes organizavome nemokamas anglų kalbos pamokas įvairiomis temomis, pavyzdžiui, reklamos, vadybos, pokalbio dėl darbo. Į jas registravosi ir rinkosi iš tiesų labai daug žmonių. Pokalbio dėl darbo tema netgi teko organizuoti papildomas grupes. Taigi tema labai aktuali. Žmonės teigė, kad juos domina, kaip paruošti CV anglų kalba, pirmieji atvykimo į užsienį niuansai“, - pasakojo L. Montvilaitė.

Anot pašnekovės, tai rodo, kad anglų kalbos žmonėms reikia ne pomidorams skinti. Ieškoma labiau kvalifikuoto darbo. Lietuviai vis dažniau drįsta pamąstyti apie tai, kad savo profesijos srityje gali konkuruoti ne tik Lietuvos darbo rinkoje, bet ir užsienyje.

Antra pagal populiarumą kalbų mokykloje – rusų kalba. Ją renkasi žmonės, kurie mokykloje mokėsi rusų kalbos, tačiau jos neišmoko, o tapę darbo rinkos dalyviais be jos neišsiverčia. Didžioji jų dalis dirba įmonėse, kurios turi verslo santykius su Rusija, tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai ir Lietuvos darbdaviai reikalauja mokėti rusiškai – ypač klientų aptarnavimo sferoje.

„Štai ir mums neretai skambina rusakalbiai, kurie kalba su mumis rusiškai. Pajutę, kad mes laužome liežuvius, jie pereina prie lietuvių kalbos, tačiau jei žmogus nori kalbėti rusiškai, mes privalome patenkinti šį pageidavimą. Pastaruoju metu rusų kalba nežymiai pralenkė ispanų kalbą, kurios bent jau mūsų klientai mokosi dėl malonumo“, - teigė „Lingua perfecta“ vadovė.

Į lyderius sparčiai veržiasi kinų kalba

Kalbų mokyklos „American English School“ priėmimo vadovė Zina Auželytė pabrėžė, kad kalbų populiarumas kinta. Pavyzdžiui, pastaruoju metu jaučiamas didžiulis susidomėjimas norvegų kalba. Šiuo metu Norvegija – viena populiariausių lietuvių emigracijos krypčių. „Vis dažniau ją renkasi jaunimas. Gal jie ir neplanuoja išvykti greitu laiku, bet ateityje tokių minčių, ko gera, turi. Manau, tai susiję su karjeros planavimu“, - svarstė pašnekovė.

Pasak užsienio kalbų mokymosi centro „Soros International House“ vadovės Daivos Malinauskienės, dauguma žmonių, kurie renkasi norvegų kalbą, mokosi tik jos pagrindų ir dingsta, todėl galima įtarti, kad jie išvyksta dirbti nekvalifikuotų darbų. „Ateina netgi keli žmonės iš vienos įmonės – ruošiasi išvažiuoti kartu dirbti arba net turi verslą ten. Tai liūdna tendencija. Belieka guostis tik tuo, kad žmonės neišvažiuoja visiškai nemokėdami kalbos. Jie turi daugiau šansų nebūti apgauti, nepatirti sunkumų tvarkydamiesi dokumentus. Anksčiau žmonės vykdavo visiškai be kalbos“, - pasakojo pašnekovė.

Anot jos, pasitaiko ir įdomesnių mokymosi motyvų. Pavyzdžiui, močiutė nori susikalbėti su savo anūkais ir švedu žentu. Arba ispanu, britu.

Anot D. Malinauskienės, labai populiarėja kinų kalba. Šiuos kursus lanko dvejopas kontingentas – verslininkai, kurie mato daug galimybių santykiuose su Kinija, ir tiesiog besidomintys šios šalies kultūra. Beje, antriesiems kantrybės ilgam neužtenka. Po kelių kursų entuziazmas mokytis sudėtingų hieroglifų neretai išgaruoja. Tuo tarpu verslininkai motyvuoti labiau. Štai viena mergina „Soros International House“ centre kinų kalbos mokosi jau ne vienerius metus, nes jos tėvas turi verslą Kinijoje, o ji ruošiasi tapti jo padėjėja, kuri galėtų šnekėtis su verslo partneriais be vertėjo.

„Iš didžiųjų kalbų atsigauna vokiečių kursai, tačiau dažniausiai tai įmonių, dirbančių su Vokietija, užsakymai. Prancūzų kalbos žmonės paprastai mokosi savo malonumui arba tėvai į kursus leidžia vaikus su ta intencija, kad ateityje jie galėtų dirbti ES institucijose. Beje, tėvai vaikams parenka ir vokiečių kursus, nes planuoja jų studijas Vokietijoje.

Pastebime, kad keičiasi požiūris į ispanų kalbą. Kadangi esame vienintelis centras Lietuvoje, kuriame galima išlaikyti ispanų kalbos egzaminą, atsiranda vis daugiau žmonių, kurie nori jį išsilaikyti ir gauti oficialų dokumentą. Jaunimas planuoja studijuoti, o jau dirbantys Ispanijoje juodus darbus nusprendžia „kabintis“ į šią šalį ir susirasti geresnį darbą“, - aiškino pašnekovė.

Anot jos, tokių atvejų pasitaiko ir tarp anglų kalbos kursų klientų. Labai daug ketinančių išvažiuoti lankė intensyvius vasaros kursus. Jie tiesiai prisipažindavo, kad išvyks – kas į Londoną, kas į Dubliną. Buvo ir tokių, kurie grįžo pasimokyti anglų kalbos ir ketina ir vėl išvykti.

„Visgi daugumai žmonių reikia ne elementarių kalbėjimo įgūdžių, o kalbos išskirtinai karjeros sumetimais. Karjera arba studijos užsienyje – dažniausias motyvas, kodėl žmonės mokosi“, - teigė D. Malinauskienė.

Pomidorams skinti užtenka kalbos pagrindų

ELC anglų kalbos mokyklos dėstytoja Robertina Paliutytė susidomėjimą intensyviais anglų kalbos kursais jų centre sieja ne tik su galima emigracija, bet ir su pasikeitimais valstybės tarnybos sektoriuje.

„Susidaro įspūdis, kad valstybės tarnybos institucijose griežtėja reikalavimai darbuotojams dėl anglų kalbos – kitais metais vyks kažkokie apmokymai, o žmonės skambina mums ir prašo intensyvių kursų, kad pasiruoštų šiems apmokymams. Štai praėjusią savaitę skambino aukštas pareigas užimanti moteris, kuri buvo ką tik grįžusi iš pasitarimo, kuriame buvo pasakyta, kad ji privalo atlikti kažkokį darbą, kuris susijęs su anglų kalba. Moteris patyrė didžiulį stresą“, - pasakojo pašnekovė.

Anot jos, dar viena vyraujanti tendencija – verslo kalbą mokantys verslininkai nori išmokti familiaraus bendravimo per verslo pietus. Bendraudami su verslo partneriais neformaliai jie jaučiasi pernelyg tiesmuki, kadangi jiems trūksta kultūrinių kalbos skirtumų pajautimo. Tuo tarpu sumažėjo klientų, kuriems reikia anglų kalbos pradžiamokslio. R. Paliutytės manymu, daugelis žmonių jau spėjo pramokti kalbos. Pomidorams skinti ar braškėms ravėti šių pagrindų užtenka, o likę savo žinias gilina karjeros sumetimais.

Inga Saukienė, DELFI.lt