„Lietuva ne tik galėtų, bet ir turėtų sulaukti kitų šalių pagalbos šiuo klausimu ir ne tik iš Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (Frontex), bet ir kitų valstybių narių nacionalinio lygmens, kaip ir Lietuva pavyzdžiui, 2014 – 2015 m. delegavo teisėsaugos atstovų būrius padėties valdymo palaikymui ir užtikrinimui“, –  sakė ekspertė.

Pasak jos, be to, kad daugėjant migrantų, atsiranda poreikis šiems žmonės skirti papildomas tiek sveikatos, apgyvendinimo, tiek kitas paslaugas, gali kilti ir socialinis piliečių nepasitenkinimas.

„Todėl fiksuojant augantį migrantų skaičių reikia nepamiršti visuomenės nuoseklaus informavimo, kad nebūtų keliama papildoma panika valstybėje“, – akcentavo ji.

Lietuva ir kitos Vakarų šalys teigia, kad prie nelegalios migracijos srautų prisideda Baltarusijos režimo struktūros, ir tai keičia požiūrį į patį procesą.

„Atsiranda klausimas, ar galima sudėti ant vienų svarstyklių dvi teisines kategorijas „teisė migruoti“ ir „teisė į saugumą“. Kas svarbiau – nėra vieno kategoriško atsakymo“ , – teigė ji.

Ne pabėgėliai, o ekonominiai migrantai

Daugiausia Baltarusijos-Lietuvos sieną kertą Irako piliečiai. Taip pat nemažai žmonių atvyksta iš Irano, Sirijos, Šri Lankos. Ekonomistas Raimondas Kuodis sako, kad per Baltarusiją į Europos Sąjungą norintys patekti migrantai yra „diversinės schemos dalis“.

„Jie yra valstybinės diversinės schemos dalis. Kitaip sakant, Baltarusijos valstybinė turizmo kompanija čarteriniais reisais skraidina tuos žmones ir nuleidžia čia. Aš siūlau juos traktuoti kaip žaliuosius žmogeliukus Kryme“, – sakė R.Kuodis.

„Žaliesiems žmogeliukams turėtų būti įstatymas, kad jie ne Pabradėje apgyvendinami, o Lukiškėse, nes jie yra diversinės schemos dalis ir jie visa tai puikiai supranta“, – pridūrė profesorius.

Jis pabrėžė, kad pabėgėliais laikytini žmones, kurie iš konflikto apimtos šalies eina į artimiausią saugią šalį. „Visi, kas važiuoja iš Sirijos į Vokietiją, nėra pabėgėliai. Tai yra ekonominiai migrantai. Pripažinkime tai. O tie, kurie vežami diversiniais tikslais tam, kad štai mes jums parodysime, užversdami jus kažkokiais migrantais iš velnias žino kur, tai čia nėra jokie migrantai“, – savo poziciją dėstė R.Kuodis.

Jis tikino, kad „problemą reikia spręsti iš pašaknų.“ „Užsiversime migrantais, neturėsime kur jų dėti, jie pradės šlaistytis po miestus ir kam viso to reikia. Tada mums atsiras pagunda jų atsikratyti. Čia bus problemos permetimas kitiems, tai geriau Europai išvengti tokių dalykų, iš pašaknų kertant problemą“, – nurodė profesorius.

Galimas ekonomines pasekmes vertinti dar anksti

Tuo metu SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sakė, kad dar anksti pasakyti, kokios galimos šio proceso ekonominės ir socialinės pasekmės. „Didžiajai daliai nelegalių migrantų iš esmės Lietuva yra tik tarpinė stotelė. Sakyti, kad tie žmonės pasiliks Lietuvoje, kiek suprantu, dar nėra tendencija. Dėl to sakyti, kad tai daro ar darys įtaką darbo rinkai ar socialinei padėčiai turbūt dar per anksti, kai didžioji jų dalis keliauja toliau į Vakarų Europą“, – kalbėjo T.Povilauskas. Pasak ekonomisto, situacija keistųsi, jei tie žmonės Lietuvoje pasiliktų, tačiau kitos Europos Sąjungos šalys jau turi panašios patirties, tad ja Lietuva galėtų pasinaudoti.

„Reikia suprasti, kad nemažai ES šalių yra tuo keliu nuėjusios ir yra iš ko mokytis, kaip ką daryti. Čia kažkokio dviračio kurti nereikėtų, tiesiog reikia priimti patirtį iš pietų ES šalių ir žiūrėti, kur buvo klaidos, o kur buvo geri dalykai. Čia didžiuliai reikalai lauks tokiu atveju, bet mes nesame nei pirmi, nei paskutiniai“, – tikino ekonomistas.

Parodo režimo veidą

Politologas, žmogaus teisių organizacijos „Freedom House“ atstovas Lietuvoje Vytis Jurkonis teigė, kad keliama migracijos krizė pirmiausiai atskleidžia, kaip veikia Baltarusijos režimas, kad jis turi sienos kontrolę, bet ją vykdo selektyviai – savo piliečių iš šalies neišleidžia, bet pro ją praleidžia vidurio rytų gyventojus. „Akivaizdu, kad tas filtras yra ir kad tai yra sąmoningas veiksmas“, – teigė jis.

Jo manymu, dalis migrantų išties bėga nuo represijų, tačiau Baltarusija tuo naudojasi, nukreipia jų srautus į Lietuvą ir taip komplikuoja tiek šalies, tiek migrantų situaciją. V.Jurkonis teigė, kad į kiekvieną migrantą, nesvarbu, iš kurios šalies jis būtų atvykęs, turėtų būti žvelgiama vienodai, nes kiekvienas jų turi teisę prašyti prieglobsčio ir jį gauti arba negauti pagal objektyvius kriterijus.

Tačiau svarbiausia bendrai stiprinti Lietuvos sienos apsaugą, kas padėtų spręsti ne tik migrantų, bet ir kitas su Baltarusija susijusias problemas, teigė jis.