Vos prieš porą mėnesių gyventi atgal į Jonavą grįžęs emigrantas jau susidūrė su rimtomis problemomis.

Dėl viso to kalti, aiškina jis, nuo šių metų sausio įsigalioję Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pakeitimai. Vadovaujantis jais, nuo šiol prisiregistruoti prie savivaldybės gali tik tikri benamiai, taip pat asmenys, palikę vaikų globos namus ar šeimyną, atliekantys bausmę pataisos įstaigose ar laikomi tardymo izoliatoriuose bei tie, kurie teismo sprendimu gydomi specializuotuose psichikos sveikatos įstaigose.

Kadangi nė vienai kategorijų nei Tomas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi), nei jo žmona nepriklauso, registruotis prie savivaldybės negali, o iš to kyla daugybė problemų, pasakojo vyras.

Grįžus į Lietuvą laukė staigmena: teks deklaruoti gyvenamąją vietą iš naujo

„Norėčiau atkreipti Jūsų dėmesį į pakeitus įstatymą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo susidariusią situaciją. Su žmona esame buvę emigrantai. Prieš mėnesį grįžome į tėvynę ir susidūrėme su nemalonia staigmena“, – į DELFI kreipėsi jis.

Tomo teigimu, prieš išvažiuojant į užsienį (tai buvo prieš kelis metus) jie su žmona deklaravo išvykimą Migracijos tarnyboje, kaip privaloma. Grįžęs jis taip pat norėjo deklaruoti atvykimą, tačiau čia ir prasidėjo keblumai.

„Buvome informuoti, kad privalome iš naujo deklaruoti savo gyvenamąją vietą, iš prieš tai buvusių esame išdeklaruoti. Atrodytų, kad nieko tokio. Tačiau esmė ta, kad aš buvau deklaruotas prie savivaldybės, o, pagal naują įstatymą, dabar ši deklaracija yra panaikinta. Ir taip mes tapome asmenimis be registracijos vietos“, – sakė Tomas.

Grįžo į Lietuvą, dirba, o patiria nemalonumus

Jis sutiko, gal tai kam ir neatrodo didelė bėda, tačiau pats Tomas aiškino jau daugybę metų neturintis artimų žmonių, kurie sutiktų jį priregistruoti savo namuose. Svetimi žmonės, jo teigimu, tai padaryti taip pat nelinkę.

„Žmonos buvusioje registracijos vietoje taip pat registruotis jau nėra galimybės dėl pasikeitusių aplinkybių. Galiausiai ją priregistruoti sutiko tėvai, bet realybė tokia, kad tik ją“, – guodėsi vyras.

Tuo metu jis yra LR pilietis, grįžo gyventi į Lietuvą, turi darbą, tačiau susiduria su nemažai sunkumų.

„Buvome išbraukti iš sąrašų socialiniam būstui gauti, kurio laukėme jau bene 9-erius metus. Esu LR pilietis, galintis gyventi ir dirbti Lietuvoje, bet negalintis, pavyzdžiui, registruoti automobilio savo vardu, balsuoti rinkimuose ir dar kažin ko“, – stebėjosi situacija Tomas.

Neatmeta galimybės kreiptis į teismą: moka už tai, ko negauna

Tiesa, čia siurprizai nesibaigė. Tomas pasakojo sužinojęs, kad, kol neturi oficialios gyvenamosios vietos, jie su žmona taip pat negali nemokamai gydytis.

„Pasirodo, kad mano žmona net po registracijos Darbo biržoje nėra socialiai drausta ir negali gauti nemokamo gydymo poliklinikoje. Deklaravus išvykimą buvo panaikintas netgi priskirtas šeimos gydytojas. Nedeklaravus gyvenamosios vietos, paslaugos nebus suteikiamos“, – sužinojo vyras.

Jis taip pat aiškino teiravęsis, ar ji gaus gydymą, kai pradės dirbti, tačiau jam buvo paaiškinta, kad ne, kol neturės oficialios gyvenamosios vietos. Tokį atsakymą jis tikino gavęs Ligonių kasose.

Pats Tomas jau sėkmingai dirba, tačiau taip pat nėra garantuotas, ar yra soc. draustas.

„Nepaisant to, nuo atlyginimo tai nuskaičiuojamas PSD mokestis. Taigi moki už tai, ko negauni. Jei taip nutiks, kad negalima bus gauti paslaugų, tai teks turbūt teisiniu būdu susigrąžinti PSD mokestį“, – galimybės kreiptis į teismą neatmetė jis.

Išeičių nedaug

Tuo metu Jonavos savivaldybės vyr. specialistė Elvyra Drangauskienė DELFI sakė dėl Tomo registracijos nieko negalinti padaryti – tiesiog toks įstatymas.

„Pagal įstatymą, registruoti prie savivaldybės galime asmenis iš nakvynės, vaikų namų ir tikrus benamius. Šis žmogus juk gyvena kažkur, yra laikino deklaravimo galimybė, galima su nuomos sutartimi ją sudaryti ir panašiai“, – informavo specialistė.

Pasak E. Drangauskienės, prie savivaldybės anksčiau registruodavosi labai daug žmonių, tad iškilus problemai surasti ką būdavo neįmanoma.

„Kiekvienas žmogus gi kažkur gyvena ir turi kažką ar savo, ar panašiai. Jei registruojame prie savivaldybės, Registrų centras tuoj paskambina ir liepia panaikinti“, – sakė Jonavos savivaldybės atstovė.

Jos teigimu, problemų dėl oficialios gyvenamosios vietos periodiškai kyla, tačiau žmonės kažkaip vis susitvarko. Dažniausiai padėti paprašo giminaičių ar artimųjų, registruojasi nuomojamame būste.

Koją kišti gali kone visur

Savo ruožtu Registrų centro Komunikacijos skyriaus vedėjo pavaduotoja Gražina Urbonavičė aiškino, kad žmonės, nedeklaravę savo gyvenamosios vietos, teisiškai tarsi pakibs ore.

„Tie žmonės, kurie nedeklaruos gyvenamosios vietos, bet ir nebus įrašyti į apskaitą gyvenamosios vietos neturinčių asmenų, taip ir liks Gyventojų registre be savo adreso – jie tiesiog pakibs ore“, – aiškino specialistė.

Paklausta, ar tiesa, kad savo vardu toks asmuo negalės užregistruoti automobilio, balsuoti, net gauti medicininės pagalbos, G. Urbonavičė pripažino, kad taip gali būti.

„Tai gali kišti koją visur, kur gali būti koks nors pasiskirstymas pagal gyvenamąsias vietoves – ir mokyklose, ir balsavimo apylinkėse, ir poliklinikose. Tačiau tiksliai pasakyti negaliu, nes tai priklauso nuo konkrečios institucijos veiklos, kaip ji ją organizuoja“, – sakė Registrų centro atstovė.

Siūlo išeitį

Todėl ji paragino kol kas to nepadariusius būtinai deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Tuo labiau, kad įstatymas suteikia galimybę laikinai deklaruoti gyvenamąją vieta, pavyzdžiui, nuomojamame būste.

„Nuomotojams, iš tiesų, nėra, ko baimintis. Jie gali duoti raštišką sutikimą arba kartu su žmogumi nuvykti į deklaravimo įstaigą ir pasakyti, kad, pavyzdžiui, štai tam asmeniui leidžia deklaruoti gyvenamąją vietą pusę metų. Kai šis laikas praeis, tas žmogus bus išdeklaruotas automatiškai, be jokių išlygų. Gyvenamosios vietos savininkui tikrai nėra, ko bijoti. Tuo labiau, kad gyvenamosios vietos deklaravimas nesuteikia jokių papildomų teisių į tą turtą.

Be to, jis nebūtinai turi būti nuomojamas oficialiai. Pavyzdžiui, aš galiu savo broliui ar draugui leisti pagyventi savo būste. Leidimas registruotis nebūtinai suteikiamas tik tuomet, kai yra nuomos sutartis. Nėra privaloma registruoti gyvenamąją vietą ten, kur ji oficialiai nuomojama“, – aiškino G. Urbonavičė.

Apgailestauja, bet tiesiog tokia tvarka

Tuo metu Valstybinės ligonių kasos (VLK) atstovai sako apgailestaujantis, kad žmonės susidūrė su šia problema, bet priminė, kad dalyvauti Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo sistemoje, mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas (PSD) ir gauti kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) sveikatos priežiūros paslaugas gali tik Lietuvos gyventojai.

„Kai žmogus deklaruoja išvykimą iš Lietuvos, jis tokiu būdu praneša, kad išvyksta gyventi į kitą šalį. Tokiam asmeniui nebetaikoma Lietuvos mokestinė prievolė – jis nuo išvykimo deklaravimo dienos neprivalo (ir negali) mokėti sveikatos draudimo įmokų; jis išregistruojamas iš gydymo įstaigos, todėl ligonių kasos už iš šalies išvykusį žmogų nebemoka (ligonių kasos kas mėnesį moka pirminės sveikatos priežiūros įstaigoms už kiekvieną Lietuvos gyventoją, prisirašiusį prie poliklinikos, šeimos gydytojo bei psichikos sveikatos centro), nustoja galioti išvykusio asmens kompensuojamųjų vaistų pasas.

Grįžęs į Lietuvą emigrantas privalo deklaruoti gyvenamąją vietą, nes deklaruoti gyvenamąją vietą įpareigoja Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas. Tai padaryti galima prisijungus prie elektroninių valdžios vartų arba nuvykus į artimiausią seniūniją. Tokiu būdu asmens duomenys automatiniu būdu patenka į visas valstybes sistemas, taip pat ir į Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą, kuriame kaupiami ir tvarkomi visų Lietuvos draudžiamųjų bei apdraustųjų duomenys. Nuo gyvenamosios vietos deklaravimo dienos asmuo tampa Lietuvos gyventoju ir jam atsiranda pareiga mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas“, – tvarka aiškinama jų atsakyme.

Kas turi teisę į sveikatos draudimą valstybės lėšomis?

Tuo metu Lietuvos piliečiai, gyvenantys Europos Sąjungos (ES) valstybėse, bet dirbantys Lietuvoje, socialiniu (privalomasis sveikatos draudimas yra viena iš socialinio draudimo rūšių) draudimu draudžiami toje šalyje, kurioje dirba ir moka mokesčius.

„ Taigi, jei ES gyventojas dirba pagal darbo sutartį Lietuvoje, jis tampa draudžiamuoju bei apdraustuoju nuo darbo sutarties įsigaliojimo dienos – jis moka įmokas ir gauna kompensuojamas iš valstybės fondo lėšų sveikatos priežiūros paslaugas kaip ir bet kuris kitas dirbantis Lietuvoje draudžiamasis“, – teigė VLK atstovai.

Savo ruožtu Lietuvos piliečiai, gyvenantys ne ES valstybėse (pvz., JAV, Kanada, Rusija, Izraelis ir pan.), bet dirbantys Lietuvoje, mūsų sveikatos draudimo sistemoje, pasirodo, nedalyvauja, privalomojo sveikatos draudimo įmokų nuo darbo veiklos pajamų nemoka ir kompensuojamų sveikatos priežiūros paslaugų gauti negali.

„Teisę į privalomąjį sveikatos draudimą valstybės lėšomis turi tik priklausantys socialiai pažeidžiamoms grupėms Lietuvos gyventojai. Negyvenantys Lietuvoje asmenys net ir registruoti darbo biržose privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis nedraudžiami ir kompensuojamų PSDF lėšomis sveikatos priežiūros paslaugų negauna. Pažymėtina, kad ir negyvenantiems Lietuvoje asmenims taip pat teikiamos visos reikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, pvz., būtinoji medicinos pagalba (pirmoji medicinos pagalba, kuri teikiama įvykio vietoje, ir skubioji medicinos pagalba, kuri teikiama asmens sveikatos priežiūros įstaigoje), tik šių paslaugų išlaidos minėto valstybinio fondo biudžeto lėšomis nekompensuojamos, kitaip tariant, šios paslaugos yra mokamos“, – rašoma VLK atsakyme.

Rūta Pukenė