Lietuvoje lengvinamos įsidarbinimo sąlygos užsieniečiams 

Jei užsienietis turi leidimą laikinai gyventi ir ketina dirbti studijuodamas arba mokydamasis, jis taip pat tam tikromis aplinkybėmis gali dirbti nuo pirmųjų studijų metų 20 valandų per savaitę be prievolės gauti leidimą dirbti.

Kitąmet aukštos kvalifikacijos specialistai taip pat bus atleisti nuo pareigos gauti sprendimą dėl atitikties darbo rinkos poreikiams, jei darbdavys įsipareigos įdarbinti užsienietį pagal profesiją, įtrauktą į sąrašą tų profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje.

Darbdavys taip pat turės įsipareigoti įdarbinti šį specialistą ne trumpesniam nei vienų metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti ne mažesnį mėnesinį darbo užmokestį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto vidutinio bruto darbo užmokesčio dydžio.

Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą tvirtins Vyriausybė.

Darbo birža taip pat informavo, kad nuo kitų metų aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojų darbo užmokestis mažinamas nuo 2 iki 1,5 statistikų paskelbto mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio.

Pavėluoti pokyčiai

Nors verslas tvarkos įdarbinant užsieniečius sušvelninimą vertina palankiai, Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas mano, kad Lietuva „į šį traukinį įlipo labai pavėluotai“.

Pavyzdžiui, estai, lenkai, čekai jau esą gerokai seniau supaprastino ukrainiečių, kurie šiandien aktualūs Lietuvos darbo rinkai, importo procedūras. Todėl geriausia darbo jėga, anot jo, jau išgraibstyta kitų valstybių.

Lietuvoje kol kas užsieniečių įdarbinimas užtrunka labai ilgai. O tai, A. Izgorodino teigimu, reiškia, kad užsienio specialisto įdarbinimas kartais tampa neįdomus tiek lietuviškai bendrovei, tiek pačiam užsieniečiui.

Analitikas neseniai „Lietuvos žinioms“ patvirtino, kad šalies darbo rinkoje jaučiamas darbuotojų iš Ukrainos poreikis, o tai lemia į užsienį gausiai išvykstantys darbingo amžiaus žmonės.

Lietuvos darbo birža fiksuoja, kad šių metų pirmą pusmetį daugiausia užsieniečių įdarbino įmonės, užsiimančios transportu ir saugojimu, apdirbamąja gamyba, statyba, didmenine ir mažmenine prekyba bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla.

Pastaraisiais metais užsieniečiams išduotų leidimų skaičius nuosaikiai augo, o šiemet gerokai šoktelėjo. Darbo biržos duomenimis, šių metų gruodžio 1 dieną leidimai dirbti išduoti daugiau negu 11,6 tūkst. užsieniečių – beveik 70 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo išduota apie 6,8 tūkst. leidimų dirbti.

Lina Mrazauskaitė

Anglija.lt

Jei užsienietis turi leidimą laikinai gyventi ir ketina dirbti studijuodamas arba mokydamasis, jis taip pat tam tikromis aplinkybėmis gali dirbti nuo pirmųjų studijų metų 20 valandų per savaitę be prievolės gauti leidimą dirbti.

Kitąmet aukštos kvalifikacijos specialistai taip pat bus atleisti nuo pareigos gauti sprendimą dėl atitikties darbo rinkos poreikiams, jei darbdavys įsipareigos įdarbinti užsienietį pagal profesiją, įtrauktą į sąrašą tų profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje.

Darbdavys taip pat turės įsipareigoti įdarbinti šį specialistą ne trumpesniam nei vienų metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti ne mažesnį mėnesinį darbo užmokestį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto vidutinio bruto darbo užmokesčio dydžio.

Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą tvirtins Vyriausybė.

Darbo birža taip pat informavo, kad nuo kitų metų aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojų darbo užmokestis mažinamas nuo 2 iki 1,5 statistikų paskelbto mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio.

Pavėluoti pokyčiai

Nors verslas tvarkos įdarbinant užsieniečius sušvelninimą vertina palankiai, Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas mano, kad Lietuva „į šį traukinį įlipo labai pavėluotai“.

Pavyzdžiui, estai, lenkai, čekai jau esą gerokai seniau supaprastino ukrainiečių, kurie šiandien aktualūs Lietuvos darbo rinkai, importo procedūras. Todėl geriausia darbo jėga, anot jo, jau išgraibstyta kitų valstybių.

Lietuvoje kol kas užsieniečių įdarbinimas užtrunka labai ilgai. O tai, A. Izgorodino teigimu, reiškia, kad užsienio specialisto įdarbinimas kartais tampa neįdomus tiek lietuviškai bendrovei, tiek pačiam užsieniečiui.

Analitikas neseniai „Lietuvos žinioms“ patvirtino, kad šalies darbo rinkoje jaučiamas darbuotojų iš Ukrainos poreikis, o tai lemia į užsienį gausiai išvykstantys darbingo amžiaus žmonės.

Lietuvos darbo birža fiksuoja, kad šių metų pirmą pusmetį daugiausia užsieniečių įdarbino įmonės, užsiimančios transportu ir saugojimu, apdirbamąja gamyba, statyba, didmenine ir mažmenine prekyba bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla.

Pastaraisiais metais užsieniečiams išduotų leidimų skaičius nuosaikiai augo, o šiemet gerokai šoktelėjo. Darbo biržos duomenimis, šių metų gruodžio 1 dieną leidimai dirbti išduoti daugiau negu 11,6 tūkst. užsieniečių – beveik 70 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo išduota apie 6,8 tūkst. leidimų dirbti.

Lina Mrazauskaitė

 (Komentarų: 0)

Kiti kategorijos straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai: