Už pareigūnų papirkimą A. Stakniui skirti 10 tūkst. Eur baudą dar šių metų pradžioje teismui siūlė ir baudžiamąją bylą perdavę prokurorai, tačiau su byloje surinktais duomenimis susipažinęs teismas nutarė verslininką kaip reikiant pamokyti – jam buvo skirta net 50 tūkst. Eur bauda.

Apie tai sužinojęs nuteistasis užginčijo teisme priimtą baudžiamąjį įsakymą ir nurodė, kad nesutinka ne tik su jam skirta bausme, bet ir kalte. Bylos duomenimis, A. Staknys kyšį siūlė dviem FNTT pareigūnams dar 2019 m. lapkričio 19 d., apie 12 val., kai jo namuose buvo atliekama teismo sankcionuota krata.

Pareigūnų teigimu, siekdamas, kad kratos metu nebūtų surastas ir paimtas didelis kiekis grynųjų pinigų – apie milijonas eurų, verslininkas savo gyvenamojo namo pirmame aukšte, darbo kambaryje, tiesiogiai pasiūlė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, siūlydamas šiuos pinigus pasidalinti ir jų buvimo bei suradimo aplinkybių nefiksuoti kratos protokole – „tai yra tiesiogiai pasiūlė apie 500 000 eurų kyšį už pageidaujamą šio valstybės tarnautojo neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus.“

Kai pareigūnas atsisakė paimti kyšį ir namuose buvo rastas milijonas 30 tūkst. eurų, A. Staknys pasiūlė duoti kyšį ir pinigų radimo bei užfiksavimo protokolą pildžiusiai vyresniajai tyrėjai, tačiau ir ši atsisakė nusikalsti. Ikiteisminio tyrimo metu A. Staknys nekomentavo jam pateiktų įtarimų ir nedavė parodymų.

Tuo metu pasiūlymo paimti pusės milijono kyšį sulaukęs pareigūnas pasakojo, kad į A. Staknio namus su kolegomis atvyko lapkričio 19 d., apie 10 val. „Namo kieme, automobilyje „Lexus RX 450 H“ radome sėdintį A. Staknį, jam prisistatėme esantys FNTT pareigūnai ir paaiškinome, kad bus atliekama jo namuose teismo sankcionuota krata, – sakė FNTT tyrėjas. – A. Staknys išlipo iš automobilio, pareikalavus jis geranoriškai nepateikė savo turėto mobiliojo ryšio telefono, todėl panaudojus prievartą, mobilusis telefonas iš jo buvo atimtas bei jam uždėti antrankiai.

Į namus A. Staknys įsileido geranoriškai, viduje buvo jo žmona. Paskelbus teismo nutartį bei apie ieškomus daiktus, A. Staknys atsisakė atrakinti namo rūsyje buvusią patalpą. Po to, kai ėmiausi veiksmų iškviesti ugniagesius gelbėtojus su specialiosiomis priemonėmis kliūtims pašalinti, A. Staknys pareiškė, kad raktus nuo patalpos turi ir kad jie yra darbo kambaryje.

Atėjęs į darbo kambarį, A. Staknys man paaiškino, kad rūsyje jis turi vieną milijoną eurų grynųjų pinigų ir kad jų legalų įsigijimą galės patvirtinti paskolos rašteliais. A. Staknys man pasiūlė nesivarginti ir veltui negaišti laiko bei pasakė, kad geriau tų pinigų nerasti ir nerašyti kratos protokole ir pasiūlė tą milijoną eurų pasidalinti pusiau. Aš jį kelis kartus įspėjau, kad tokie siūlymai yra neteisėti ir gali turėti teisines pasekmes, tačiau A. Staknys toliau atkakliai siūlė pasidalinti tą milijoną.

Apie tai informavau savo vadovą.“ Pareigūnas sakė, kad A. Staknio siūlymas „atrodė realus – neatrodė, kad jis siūlydamas tokią sumą paprasčiausiai juokautų“. „Po tokių pasiūlymų ir įspėjimų su verslininku nusileidome į namo rūsį, A. Staknio duotais raktais atrakinau patalpoje buvusius seifus, juose suradau virš vieno milijono eurų grynųjų pinigų“, – tyrėjo teigimu, vėliau, kai jo kolegė pildė dokumentus, kuriuose fiksavo rastus pinigus, verslininkas ir jai pasiūlė „sandorį“ – pasidalinti pinigus per pusę.

Kaip buvo pranešusi FNTT, krata A. Staknio namuose buvo atliekama tiriant šešėlyje veikusių prekeivių tauriųjų metalų laužu bylą. Pareigūnų teigimu, verslininkas yra šio verslo organizatorius.

„Sulaikymo metu jis siekė sunaikinti savo mobilųjį telefoną, sulaužė planšetę, be to, gauti pirminiai duomenys, kad galimai siūlė pareigūnams susitarti, kad nebūtų fiksuoti kratų metu rasti dalykai“, – yra sakę pareigūnai.

Anot jų, tyrimas buvo pradėtas dar praėjusių metų pradžioje dėl pinigų plovimo. Buvo tikrinama informacija dėl pinigų judėjimo, nuolatos bendrauta su Vokietijos pareigūnais, be to, buvo atliktos priemonės tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje.

Informacija pasitvirtino, pareigūnai surado 1 mln. 30 tūkst. grynaisiais“. Teisėsaugininkai paaiškino, kaip veikė šešėlinė schema: klastojant dokumentus užsienyje buvo perkamas tauriųjų metalų turintis elektronikos laužas, kuris Lietuvoje grynintas ir vėliau, slepiant mokesčius, parduodamas kitose Europos Sąjungos šalyse.

Pirminiais duomenimis, šešėlinė prekyba tauriųjų metalų laužu generavo milžiniškas pajamas. Vokietijoje fiksuota apie 200 mln. eurų neteisėta apyvarta, o Lietuvoje ji gali siekti apie 10 mln. eurų. Vokietijoje vietos teisėsauga atliko kelias dešimtis kratų, sulaikyta virš dešimties asmenų.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai išnarpliojo ir painią konspiracinę schemą, kuria naudojosi pinigus į Lietuvą gabenę kurjeriai. Laikantis slaptumo susitikimai su įspūdingas grynųjų pinigų sumas perduodančiais asmenimis vykdavo specialiai šiam tikslui užsienio šalyse išnuomotose butuose, naudotos įvairios ryšio priemonės.

„Paėmę pinigus Vokietijoje arba Lenkijoje jie labai operatyviai juos perveždavo į Lietuvą ir perduodavo tam tikriems asmenims“, – sakė pareigūnai.

Dainius Sinkevičius, Delfi