Lietuvoje dėl emigracijos ir mažo gimstamumo mažėjant gyventojų skaičiui, 2050 metais šalyje gyvens 2 mln. 881 tūkst. žmonių, iš kurių kas trečias bus pagyvenęs, prognozuoja Statistikos departamentas.

Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 3 mln. 366 tūkst. 200 gyventojų arba 18 tūkst. 700 mažiau nei prieš metus.

Lietuva - dvidešimt pirma Europos Sąjungos valstybė narė pagal gyventojų skaičių (0,7 proc. visų ES gyventojų). Europos Bendrijų statistikos tarnybos išankstiniais duomenimis, 2007 metais gyventojų skaičius sumažėjo aštuoniose ES valstybėse narėse, iš jų ir Lietuvoje.

Vilniaus apskritis 2007 metais buvo vienintelė, kurioje gyventojų ne sumažėjo, bet padaugėjo, nors ir nežymiai. Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, šių metų sausio 1 dieną Vilniaus apskrityje gyveno 848 tūkst. gyventojų arba 200 gyventojų daugiau nei prieš metus.

Vilniaus apskrityje daugiau nei 663 tūkst. žmonių gyveno miestuose, 184 tūkst. - kaimuose. Vilniaus mieste 2008-ųjų metų pradžioje oficialiai gyveno 544 tūkst. žmonių, 2004 metais - 552 tūkst. 800. Departamentas pažymi, kad gyventojų daugėja ne dėl gimstamumo, o dėl į sostinę gyventi atvykstančių žmonių.

Lietuvoje 2000-2007 metais miesto ir kaimo gyventojų dalis iš bendro gyventojų skaičiaus beveik nekito: mieste gyveno 67 procentai visų gyventojų, kaime - 33 procentai.

Dėl neigiamos natūralios gyventojų kaitos (skirtumo tarp gimusiųjų ir mirusiųjų skaičiaus) pernai Vilniaus apskrities gyventojų skaičius sumažėjo 2,3 tūkst., nors apskritai gimstamumas padidėjo beveik visose apskrities savivaldybėse, sumažėjo tik Širvintų rajone. 2007 metais Vilniaus apskrityje gimė 8 741 kūdikis arba 348 kūdikiais daugiau negu 2006 metais.

Vilniuje 2007 metais gimė 5 739 kūdikiai, mirė 6 tūkst. 58 žmonės (natūrali kaita buvo minus 319), Vilniaus rajone atitinkamai 1 tūkst. 24 ir 1 297 (natūrali kaita minus 273).

Pasak pranešimo, gimstamumo didėjimą Vilniaus apskrityje lėmė nuo 2003 metų didėjantis santuokų skaičius (2003 metais 1000-iui gyventojų teko 5,4 santuokos, 2004 metais - 5,8, 2005 metais - 6,4, 2006 metais - 6,6).

Praėjusiais metais Vilniaus apskrityje susituokė 6 285 poros ir išsituokė 2 766 poros. 2006 metais šis rodiklis atitinkamai buvo 5 661 ir 2 680. Tikėtina, kad jei išliks pastarųjų metų santuokų ir ištuokų lygis, iš 100 susituokusių porų apie pusę išsituoks.

Vilniuje pernai įregistruotos 4 213 santuokos ir 1 852 ištuokos, Vilniaus rajone atitinkamai 646 ir 298.

Pagal gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, 2007 metais gyventi nuolat arba ilgiau negu 6 mėnesiams išvyko apie 13,9 tūkst. Lietuvos gyventojų (2006 metais - 12,6 tūkst.). Daugiausia žmonių išvyko į Jungtinę Karalystę (26,4 proc.), Airiją (11,7 proc.), JAV (1,11 proc..), Vokietiją (9,2 proc.), Rusijos Federaciją (6,5 proc.), Ispaniją (6,1 proc.).

Apie penktadalį emigrantų (18 proc.) sudarė 25-29 metų amžiaus gyventojai, apie 13 proc. - 20-24 metų amžiaus, 14 proc. - 30-34 metų amžiaus gyventojai, o 0-14 metų amžiaus vaikai sudarė beveik 16 proc. išvykusiųjų.

Praėjusiais metais į Lietuvą imigravo 7,7 tūkst. žmonių arba beveik tūkstančiu daugiau negu 2005 metais. Daugiausia atvyko iš Jungtinės Karalystės (1,5 tūkst.) ir Airijos (800), taip pat iš Rusijos Federacijos (1 tūkst.) ir Baltarusijos (900).

Dauguma atvykusiųjų (5,5 tūkst.) - Lietuvos piliečiai (2001 metais - 700). Beveik 70 proc. grįžtančiųjų Lietuvos piliečių buvo iki 35 metų.

Į Vilniaus apskritį per 2007 metus atvyko 15 152 gyventojai (iš jų į miestus - 11 tūkst. 63, į kaimus - 4 tūkst. 89 gyventojai), išvyko - 12 621 (atitinkamai 9 500 ir 3 121 gyventojas). Taigi per 2007 metus Vilniaus apskrityje migracijos saldo išliko teigiamas - 2 531.

Vilniaus miesto, Vilniaus ir Ukmergės rajonų savivaldybėse daugiau gyventojų atvyko negu išvyko. Pavyzdžiui, į Vilnių pernai atvyko 8 542 gyventojai, išvyko 6 914.

BNS
Wikipedia.org nuotrauka

BNS naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti žiniasklaidos priemonėse bei informacinės visuomenės informavimo priemonėse be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.