Lietuvoje- bedarbių absolventų užderėjimo metas - Anglija.lt
 

Lietuvoje- bedarbių absolventų užderėjimo metas 

Aukš­tų­jų ir pro­fe­si­nių mo­kyk­lų ką tik par­eng­ti spe­cia­lis­tai plūs­ta į dar­bo bir­žą ieš­ko­ti ne vien pa­tir­ties rei­ka­lau­jan­čių darb­da­vių. Lie­pą, pa­ly­gin­ti su bir­že­liu, ab­sol­ven­tų ei­lės prie bir­žos net ke­tu­ris kar­tus il­ges­nės.

Kas tre­čias Lie­tu­vos aukš­tų­jų ir pro­fe­si­nių mo­kyk­lų ab­sol­ven­tas, ką tik at­šven­tęs stu­di­jų pa­bai­gą ir ga­vęs il­gai lauk­tą, daž­nai - itin bran­giai kai­na­vu­sį dip­lo­mą, jau ra­gau­ja be­dar­bio duo­nos. Lie­tu­vos dar­bo bir­žos duo­me­ni­mis, rugp­jū­čio 1 die­ną iš vi­so bu­vo už­re­gis­truo­ta 23,8 tūkst. jau­nes­nių kaip 25 me­tų be­dar­bių.

Dau­giau­sia dar­bo ieš­kan­čių pro­fe­si­nių mo­kyk­lų ab­sol­ven­tų – 36,6 proc., įgi­ju­sių aukš­tą­jį uni­ver­si­te­ti­nį iš­si­la­vi­ni­mą – be­veik 36 proc., aukš­tą­jį ne­uni­ver­si­te­ti­nį (ko­le­gi­nį) iš­si­la­vi­ni­mą – per 27,6 pro­cen­to. Iš įgi­ju­sių aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą be­dar­bių rugp­jū­čio pra­džio­je, kaip ir kas­met, do­mi­na­vo ga­lin­tys dirb­ti so­cia­li­nį dar­bą, taip pat eko­no­mi­kos, vie­šo­jo ad­mi­nis­tra­vi­mo, vers­lo va­dy­bos, tei­sės, so­cia­li­nės pe­da­go­gi­kos ir ki­ne­zi­te­ra­pi­jos pro­fe­si­jos jau­nuo­liai.

Įmo­nės „Pun­tu­kas“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Vy­tau­tas Vid­man­tas Zim­nic­kas iš gau­siau­siai dar­bo bir­žo­je be­si­bū­riuo­jan­čių jau­nų spe­cia­lis­tų kaip rei­ka­lin­gus įmo­nei įvar­di­jo ki­ne­zi­te­ra­pi­jos, taip pat va­dy­bos spe­cia­lis­tus. Tuo tar­pu so­cia­li­nį iš­si­la­vi­ni­mą įgi­ję žmo­nės, kaip sa­kė jis, pa­pras­tai ga­li dirb­ti tik pa­gal­bi­nin­kais, be to, jų pa­klau­sa įmo­nė­je yra men­ka.

Pa­šne­ko­vas pa­žy­mė­jo, kad la­biau­siai trūks­ta spe­cia­lis­tų, ku­rių ei­lės ne­sid­rie­kia ir dar­bo bir­žo­je: in­ži­nie­rių, kons­truk­to­rių, ga­my­bos or­ga­ni­za­to­rių, tech­no­lo­gų. Šie spe­cia­lis­tai, kaip sa­kė V.V.Zim­nic­kas, iš­lie­ka de­fi­ci­ti­niai. Be to, in­ži­ne­ri­nį dar­bą at­lie­kan­tiems dar­buo­to­jams, ki­taip nei dir­ban­tiems va­dy­bos ar par­da­vi­mo sri­ty­je, daug svar­biau tu­rė­ti ati­tin­ka­mą iš­si­la­vi­ni­mą bei spe­cia­li­za­ci­ją.

Iš viso bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas sistemoje pageidavimus užpildė per 24 tūkstančius, jie grūmėsi dėl 15 tūkst. studijų krepšelių, garantuojančių nemokamą mokslą aukštosiose mokyklose. Daugiausia stojančiųjų pageidavo būtent į socialinius mokslus – 43,5 proc., į technologijos mokslus pretenduoja tik per 12 proc.

Aukš­tų­jų ir pro­fe­si­nių mo­kyk­lų ką tik par­eng­ti spe­cia­lis­tai plūs­ta į dar­bo bir­žą ieš­ko­ti ne vien pa­tir­ties rei­ka­lau­jan­čių darb­da­vių. Lie­pą, pa­ly­gin­ti su bir­že­liu, ab­sol­ven­tų ei­lės prie bir­žos net ke­tu­ris kar­tus il­ges­nės.

Kas tre­čias Lie­tu­vos aukš­tų­jų ir pro­fe­si­nių mo­kyk­lų ab­sol­ven­tas, ką tik at­šven­tęs stu­di­jų pa­bai­gą ir ga­vęs il­gai lauk­tą, daž­nai - itin bran­giai kai­na­vu­sį dip­lo­mą, jau ra­gau­ja be­dar­bio duo­nos. Lie­tu­vos dar­bo bir­žos duo­me­ni­mis, rugp­jū­čio 1 die­ną iš vi­so bu­vo už­re­gis­truo­ta 23,8 tūkst. jau­nes­nių kaip 25 me­tų be­dar­bių.

Dau­giau­sia dar­bo ieš­kan­čių pro­fe­si­nių mo­kyk­lų ab­sol­ven­tų – 36,6 proc., įgi­ju­sių aukš­tą­jį uni­ver­si­te­ti­nį iš­si­la­vi­ni­mą – be­veik 36 proc., aukš­tą­jį ne­uni­ver­si­te­ti­nį (ko­le­gi­nį) iš­si­la­vi­ni­mą – per 27,6 pro­cen­to. Iš įgi­ju­sių aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą be­dar­bių rugp­jū­čio pra­džio­je, kaip ir kas­met, do­mi­na­vo ga­lin­tys dirb­ti so­cia­li­nį dar­bą, taip pat eko­no­mi­kos, vie­šo­jo ad­mi­nis­tra­vi­mo, vers­lo va­dy­bos, tei­sės, so­cia­li­nės pe­da­go­gi­kos ir ki­ne­zi­te­ra­pi­jos pro­fe­si­jos jau­nuo­liai.

Įmo­nės „Pun­tu­kas“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Vy­tau­tas Vid­man­tas Zim­nic­kas iš gau­siau­siai dar­bo bir­žo­je be­si­bū­riuo­jan­čių jau­nų spe­cia­lis­tų kaip rei­ka­lin­gus įmo­nei įvar­di­jo ki­ne­zi­te­ra­pi­jos, taip pat va­dy­bos spe­cia­lis­tus. Tuo tar­pu so­cia­li­nį iš­si­la­vi­ni­mą įgi­ję žmo­nės, kaip sa­kė jis, pa­pras­tai ga­li dirb­ti tik pa­gal­bi­nin­kais, be to, jų pa­klau­sa įmo­nė­je yra men­ka.

Pa­šne­ko­vas pa­žy­mė­jo, kad la­biau­siai trūks­ta spe­cia­lis­tų, ku­rių ei­lės ne­sid­rie­kia ir dar­bo bir­žo­je: in­ži­nie­rių, kons­truk­to­rių, ga­my­bos or­ga­ni­za­to­rių, tech­no­lo­gų. Šie spe­cia­lis­tai, kaip sa­kė V.V.Zim­nic­kas, iš­lie­ka de­fi­ci­ti­niai. Be to, in­ži­ne­ri­nį dar­bą at­lie­kan­tiems dar­buo­to­jams, ki­taip nei dir­ban­tiems va­dy­bos ar par­da­vi­mo sri­ty­je, daug svar­biau tu­rė­ti ati­tin­ka­mą iš­si­la­vi­ni­mą bei spe­cia­li­za­ci­ją.

Iš viso bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas sistemoje pageidavimus užpildė per 24 tūkstančius, jie grūmėsi dėl 15 tūkst. studijų krepšelių, garantuojančių nemokamą mokslą aukštosiose mokyklose. Daugiausia stojančiųjų pageidavo būtent į socialinius mokslus – 43,5 proc., į technologijos mokslus pretenduoja tik per 12 proc.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: