Komerciniai Lietuvoje veikiantys bankai ruošiasi maždaug po pusmečio įsigaliosiantiems papildomiems saugumo reikalavimams, kurie griežtins internetinės bankininkystės saugumą.

Daugiausiai pokyčių laukia tų gyventojų, kurie prie savo interneto banko jungiasi su kodų kortele.

Anksčiau apskritai buvo svarstoma, kad šių kortelių, kurios laikomos nesaugiomis, reikėtų visiškai atsisakyti. Dabar bankai pripažįsta, kad jas bandys išsaugoti, tik tam tikrais atvejais numatys papildomus saugumo reikalavimus.

Privatūs klientai jau sulaukia signalų iš savo bankų.

„Man paskambino banko vadybininkė ir pakvietė pasikalbėti. Kadangi ketinau užsidaryti nenaudojamą sąskaitą, nuėjau. Susitikime ji mane informavo, kad nuo lapkričio reikės atsisakyti kodų kortelės, o aš galiu rinktis iš mobilaus parašo arba kodų generatoriaus.
Nė vieno iš šių sprendimų vadybininkė nepiršo, tiesiog pristatė kaip alternatyvas“, - pasakojo vieno šalies banko klientė.

Lietuvos bankas yra numatęs reikalavimą nuo lapkričio didinti internetinės bankininkystės saugumą ir neleisti prie internetinės bankininkystės jungtis tik su kodų kortele. Kodų kortelėmis naudojasi absoliuti dauguma privačių internetinės bankininkystės klientų.

SEB banko atstovas spaudai Arvydas Žilinskas sakė, kad ketinama įdiegti dar vieną saugumo priemonę prie kodų kortelių.

„Ateityje bus sprendimai, leidžiantys kartu su kodų kortele naudoti papildomus saugumo užtikrinimo būdus. Šiuo atveju tai būtų papildomas identifikavimas jungiantis prie banko naudojant į mobilųjį telefoną atsiunčiamą žinutę. Taip būtų įvedamas dar vienas saugumo lygmuo“, - komentavo jis.

Klientai, pasak atstovo spaudai, turėtų ramiai laukti tolesnių banko pranešimų.

Kartu klientams primenama, kad be kodų kortelių prisijungiant prie sąskaitų galima naudoti kodų generatorių ar mobilųjį parašą.

Nustatys pervedimo sumą, nuo kurios reikės papildomo saugumo

DNB banko Verslo plėtros tarnybos vadovo Tadas Sudnius sako, kad bankas planuoja įvesti operacijų limitus arba papildomus patvirtinimus SMS žinute.

Pasak jo, bankas ir šiuo metu taiko daugiapakopę saugos sistemą: be įprasto slaptažodžio ir kodo iš slaptažodžių lentelės, mokėjimą reikia patvirtinti TAN kodu. Kiekvienas iš šių tik klientui žinomų TAN kodų gali būti panaudotas vieną kartą ir galioja labai trumpą laiką.

„Klientai, kurie iki šiol naudojosi PIN/TAN kodais, ir po lapkričio 1-os dienos galės jais naudotis, tačiau įsigaliojus naujiesiems Lietuvos banko saugumo reikalavimams internetu atliekamiems mokėjimams planuojama įvesti papildomas saugumo priemones, tokias kaip operacijų limitai ar papildomas patvirtinimo kodas SMS žinute. Papildomą kodą, gautą SMS žinute, suvesti reikėtų, jei būtų tvirtinamas mokėjimas didesnis nei 30 eurų. Vykdant pervedimus tarp savo sąskaitų ar mokėjimus už paslaugas papildomų patvirtinimų nereikės. Taip pat pokyčių nebus naudojantis kitomis internetinės bankininkystės paslaugomis, pavyzdžiui, sudarant sutartis ar užsakant kitas paslaugas“, - komentavo T. Sudnius.

Pasak jo, siekiant didinti atsiskaitymų saugumą, rekomenduojama įsigyti ir naudotis mobiliuoju parašu arba įprastu banko slaptažodžių generatoriumi, ypatingai tiems klientams, kurie dažnai vykdo mokėjimus internete.

„Swedbank“ banko Elektroninių kanalų departamento direktorė Aurelija Lapėnaitė-Sytė taip pat tvirtino, kad ieškoma būdų, kaip didinti saugumą neatsisakant kodų kortelių. Tačiau konkrečiais planais bankas nesidalija.

„Šiuo metu svarstoma, kaip sustiprinti kodų korteles papildomomis apsaugos priemonėmis. Stengiamės rasti klientams patogų sprendimą, kurį būtų galima pradėti taikyti neprašant klientų įsigyti papildomų saugumo priemonių ar privalomai apsilankyti banko padalinyje. Savo klientus informuosime apie sprendimą ir padėsime užtikrinti, kad jie laiku gautų visą reikiamą informaciją ir toliau galėtų sėkmingai naudotis interneto banku“, - komentavo ji.

Pasak Elektroninių kanalų departamento direktorės, PIN generatorius yra patogi ir patikimai veikianti priemonė žmonėms, kurie turi poreikį atlikti mokėjimus dažniau ar didesnėmis sumomis, kurie keliauja į užsienį, valdo didesnes pinigų sumas ir panašiai. PIN generatorius yra mokamas.

Mobilusis parašas yra saugi ir patogi priemonė, kadangi su savimi nereikia turėti papildomų priemonių – tik mobilųjį telefoną. Bankas šią paslaugą teikia nemokamai, tačiau operatorius mokestį gali pritaikyti operatorius.

E. parašas, tai yra, prisijungimas naudojantis LR piliečio asmens tapatybės kortele, buvo neseniai pristatytas „Swedbank“ klientams ir jo privalumus vertina ypač verslo klientai. Bankas šią paslaugą teikia nemokamai, papildomai gali kainuoti asmens tapatybės kortelės skaitytuvas.

„Pažymėtina, kad internetinės bankininkystės saugumą užtikrina bendras saugumo priemonių paketas – ne tik prisijungimo priemonė, bet ir naudojami internetinės bankininkystės atsiskaitymo limitai, banko naudojamos internetinio banko apsaugos ir kontrolės priemonės ir kita“, - tvirtino A. Lapėnaitė-Sytė.

Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas sakė, kad iš tiesų kai kuriais atvejais gali būti naudojamos kodų kortelės.

„Negalime atmesti ir to atvejo, kad bankai tam tikrais atvejais pasirinks tolesnį dabartinių kodų kortelių naudojimą, jeigu įvertins, kad teikiamo produkto rizikos lygis yra priimtinas ir bus suderinama su nustatytais reikalavimais“, - komentare tvirtino jis.

„Swedbank“ pateikiamais duomenimis, šiuo metu kodų kortelės yra labiausiai paplitusi prisijungimo prie interneto banko priemonė tarp banko klientų. Jomis naudojasi 89 proc. klientų. Lietuvos bankų asociacijos atlikto tyrimo duomenimis, klientai kodų kortele ne tik dažniausiai naudojasi, bet ir yra labiausiai patenkinti – kodų kortelė vertinama geriausiai iš visų bankų paslaugų (9.3 balais iš 10).

Tuo metu apie 120 tūkst. banko klientų (10 proc.) naudojasi PIN kodų generatoriumi, 12 tūkst. naudoja mobilųjį parašą, neseniai pristatyta galimybė prisijungti naudojant elektroninį parašą (ID kortelę).

Jau skelbta anksčiau, kad Lietuvos bankas patvirtino Minimalius saugumo reikalavimus, keliamus internetu atliekamiems mokėjimams, nurodančius didinti atsiskaitymų internete saugumą, o kodų kortelės laikomos mažiausiai saugiomis.

Lietuvos bankas tvirtina, kad minėtus reikalavimus patvirtino atsižvelgdamas į Europos centrinio banko analogišką sprendimą, kuris jo ėmėsi atsižvelgdamas į grėsmes ir didėjančias nuostolių sumas, nes elektroninė prekyba ir ja susiję internetiniai atsiskaitymai nuolat auga.

Kartu su internetiniais atsiskaitymais daugėja ir įvairių sukčiavimo atveju, kai pasinaudojant mokėjimų schemų saugumo spragomis, pasisavinami pinigai, atsiskaitoma svetimu vardu.

Lietuvos banko duomenimis, 2014 m. Lietuvoje veikiančių įmonių ir gyventojų nuostoliai, susiję su elektroninių sąskaitų tvarkymu, galėjo siekti iki 100 tūkst. eurų. Europoje minėti nuostoliai siekė apie 1 mlrd. eurų.