Vyriausybės Demografijos, migracijos ir integracijos politikos strategijoje 2018–2030 metams nematyti strateginių tikslų, o jei panašiai atrodys ir strategijos įgyvendinimo planas, pokyčių sunku tikėtis.

Taip sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė. Vyriausybė teigia žmogiškųjų išteklių pritraukimą vykdysianti „prioritetą teikdama asmenims, kurių reikia šalies ekonominiams poreikiams tenkinti“, tačiau paklausta, kokie tiksliai tai bus specialistai, atsakyti negali.

Demografijos, migracijos ir integracijos politikos strategijoje teigiama, kad vienas svarbiausių darbų mažinant neigiamą neto migraciją – sukurti prielaidas grįžtamajai migracijai bei proporcingam užsienio piliečių atvykimui.

„Siekiant pritraukti asmenis, kurie galėtų atvykti į šalį, svarbu juos tinkamai informuoti apie darbo, verslo kūrimo, mokymosi ir kitas galimybes, vykdant aktyvią šalies rinkodarą ir formuojant šalies įvaizdį už jos ribų, prioritetą teikiant asmenims, kurių reikia šalies ekonominiams poreikiams tenkinti.

[...] Svarbu palaikyti nuoseklią komunikaciją bei ryšį su Lietuvoje gyvenusiais ir išvykusiais asmenimis, siekiant pakartotinio jų atvykimo į Lietuvą, prioritetą teikiant asmenims, kurių reikia Lietuvos ekonominiams poreikiams tenkinti“, – rašoma dokumente.

Strategijoje pasigenda strateginio tikslo

Pasak A. Sipavičienės, ne tik migracijos dalyje, tačiau ir visose kitose strategijos dalyse stinga konkretaus ir aiškaus strateginio tikslo, o tokios strategijos veiksmų planas gali būti ne ką geresnis, todėl neduoti rezultatų.

„Tiesą pasakius, strategija primena norų sąrašą, tačiau nematyti strateginio tikslo, krypties – ką apskritai norima padaryti, ir ne tik migracijos srityje. Kai kurie tikslai skamba maždaug taip: „tikslas – sumažinti skurdą, uždavinys – sumažinti skurdą. Teko matyti nuotrauką, kur Paris Hilton buvo su marškinėliais „stop being poor“ (liet. nustokite būti vargšai), atrodo panašiai.

Gal priemonių planas bus sudėliotas viena kryptimi, nežinau, kas ir kaip tai darys, tuomet gal ir bus gerai, bet jei jis bus toks, kokia yra strategija, greičiausiai pinigai bus išbarstyti keliomis ne iki galo aiškiomis kryptimis. Kai yra aiškus strateginis tikslas, įmanoma tikėtis rezultatų, tačiau pavieniai veiksmai į įvairias puses greičiausiai pokyčių nepadarys“, – svarsto A. Sipavičienė.

Prioritetas ekonomiškai naudingiems, tačiau kuriems – neapgalvojo?

Paklausus, kokie asmenys ar specialistai yra laikomi prioritetiniais, vyriausybė savo laiške LRT.lt profesijų nepateikia, tačiau teigia, kad pagalbą sieks užtikrinti visiems norintiems sugrįžti.

„Vienas pagrindinių Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 m. strategijos prioritetų – grįžtamoji migracija ir jos skatinimas. Siekiama sukurti įvairiapusę sistemą, kuri užtikrintų, jog visi norintys sugrįžti į Lietuvą gautų reikiamą pagalbą. Pavyzdžiui, numatomos priemonės, suteikiančios finansines paskatas ar galimybę atstatyti kvalifikaciją bei profesinius gebėjimus, siekiant sugrįžusių pilną reintegraciją į darbo rinką Lietuvoje.

Penkių žmogiškųjų išteklių pritraukimo politikos krypčių tikslas – išlaikyti darbo rinkos pasiūlos-paklausos balansą mūsų šalyje. Todėl strategijoje numatyta žmogiškųjų išteklių pritraukimo priemones visų pirma taikyti asmenims, kurių kompetencijos bei profesinė patirtis atitinka Lietuvos darbo rinkos poreikius, taip prisidedant prie bendro ekonomikos augimo“, – aiškina vyriausybės atstovai.

Pasak A. Sipavičienės, sakinio dalis „prioritetą teikiant asmenims, kurių reikia šalies ekonominiams poreikiams tenkinti“ morališkai skamba negražiai, tačiau kitokiu vertinimu yra pateisinama.

„Žvelgiant iš ekonominės perspektyvos, tai skamba logiškai. Jei į Lietuvą pritraukiama grįžti specialistų, kurių trūksta, jie čia padeda gerinti ekonomiką, skatinti augimą. Tuomet kuriama daugiau darbo vietų, o tai sudaro sąlygas kitiems lengviau grįžti“, – kalba A. Sipavičienė.

Tai patvirtina ir SEB banko analitikas Tadas Povilauskas bei įvardija, kokių specialistų, galinčių kelti šalies ekonomiką, labiausiai trūksta.

„Šiuo metu itin paklausūs yra informacines technologijas, telekomunikacijas išmanantys specialistai, taip pat įvairiausių sričių inžinieriai. Apskritai trūksta žmonių, kurie mokėtų kalbas, turėtų finansinį išsilavinimą, teiktų paslaugas eksportuojančiam verslui“, – sako jis.

Užsienio lietuviai nelinkę būti skirstomi

Jungtinės Karalystės Lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė pastebi, kad nors viešai reiškiamas susirūpinimas reemigracija bendrąja prasme ir kalbama apie tai, jog reikia susigrąžinti kuo daugiau lietuvių, realybėje egzistuoja prioritetiniai emigrantai.

„Iki šiol, nors viešai buvo reiškiamas susirūpinimas bendra reemigracija, pastangos buvo kryptingai kreipiamos aukštos kvalifikacijos profesionalų ir pigios darbo jėgos iš trečiųjų šalių pritraukimui. Tačiau parengtoje Demografijos, migracijos ir integracijos politikos strategijoje ir vėl matome nustatytus prioritetus asmenims, kurių reikia šalies ekonominiams poreikiams tenkinti.

Nors teiginys labai aptakus, jį galima interpretuoti įvairiai. Tačiau valstybės ekonominius poreikius tenkina dirbantys ir kuriantys asmenys, mokantys mokesčius ir nešantys naudą valstybei, taigi, toks apibrėžimas tinka visų kvalifikacijų darbuotojams, kurių pritraukimas yra svarbus reemigracijos veiksnys. Tačiau ko iš tiesų pasigendu, tai strategijos įgyvendinimo veiksmų plano. Jame aiškiai matytųsi valstybės teikiami prioritetai ir ar išlaikomas teisingumo principas“, – kalba D. Asanavičiūtė.