Darbo kodekso projektu nepatenkintos profsąjungos vėl grasina mitingais ir valdžiai bei verslui skelbia griežtą ultimatumą. Profsąjungos reikalauja, kad darbdaviai raštiškai įsipareigotų šiemet iki 20 procentų didinti vidutinius atlyginimus, o minimalią algą nuo 380 kelti iki 500 eurų.

Profsąjungos tikina, kad ekonomikai augant verslininkai privalo dalytis su darbuotojais, tačiau to nedaro. Todėl prieš priimant naują darbo kodeksą neva būtina pasirašyti trišalį susitarimą. Profsąjungos pripažįsta, kad vienodai kelti algų vIsos Lietuvos įmonės gal ir negali, todėl svarsto, kad regionuose ir sostinėje atlyginimai galėtų didėti skirtingai, taip pat tiktų diferencijavimas pagal sektorius – maisto, pramonės ar kitus.

Algų didėjimas penktadaliu, o minimalios algos kilimas iki 500 eurų vienų vilniečių vertinamas kaip būtinybė, kiti įsitikinę, kad norai nerealūs.

Didžiausią kepyklą Baltijos šalyse turinčioje „Vilniaus duonoje“ dirba per 400 žmonių. Visų algos čia didesnės negu minimalios, o pernai jos didintos du kartus, šiemet nuo sausio kilo dar kartą. Tačiau įmonės vadovas tikina, kad laisvos rinkos ekonomikoje valdžia ar profsąjungos negali primesti jokių reikalavimų dėl algų kilimo. Juolab, nurodant konkrečius procentus ar laiką, kada tai daryti.

Reikalaudamos didesnių algų profsąjungos pateIkia AIrijos pavyzdį, kur verslas raštu įsipareigojo mokėti didesnius atlyginimus. Tačiau ten verslas tai padarė todėl, kad valdžia sumažino mokesčius, o Lietuvoje to daryti neketinama.

Ekonomistai teigia, kad kelti minimalią algą reikia, tačiau ne tokiais šuoliais, nes tuomet bus daugiau žalos nei naudos, ypač regionuose.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė mano, kad susitarimo dėl atlyginimų kilimo nebūtų įmanoma įgyvendinti, nes valstybė negali priversti privačių įmonių jo laikytis. Premjeras Saulius Skvernelis antrina, kad 500 eurų minimali alga būtų gerai, bet nerealu.

Įspėjamuosius protestus dėl didesnių atlyginimų prie darbdavių organizacijų būstinių bei Vyriausybės profsąjungos rengs jau poryt.