Lietuvos universitetus gąsdina nauja emigracijos banga 

Šiuo metu Lietuvoje būsimi studentai renkasi konkrečią studijų programą. Tačiau tai, mano rektoriai, turi keistis.

Savo ruožtu apie tai išgirdusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, K. Šidlausko teigimu, tepasidalijo pastaba, kad techniškai tai įgyvendinti būtų galima tik nuo 2020 m., nes apie stojimo sistemos pokyčius reikia pranešti prieš dvejus metus iki juos realizuojant.

Rektoriai tikisi, kad reikalingus dokumentus pavyks parengti dar iki kitų metų pavasario.

„Viena vertus, tokia sistema leidžia neapsisprendusiam žmogui pasirinkti tai, ko jis dabar labiau nori. Kita, reikia pasakyti, kad tai netaikytina labai specializuotoms studijoms – teisei, medicinai, odontologijai. Tačiau mes tiek nusispecializavome, kad net į humanitarines programas turime absoliučiai skirtingas konkursinio balo formules – į filosofiją ji – vienokia, į istoriją – kitokia, į antropologiją – dar kitokia“, – stebėjosi K. Šidlauskas.

Į aukštąjį mokslą galės pretenduoti vos 7,5 tūkst. asmenų

Itin audringai jis sureagavo ir į J. Petrauskienės raginimus kitais metais minimalų stojamąjį balą į universitetus visiems pirmakursiams kelti iki keturių.

„Vienareikšmis skaliarinis dydis, konkursinis balas, yra tik vienas iš kokybės matų. Kuo mes jį aukščiau kelsime, tuo labiau iškreiptų rezultatų jis gali duoti. Kai mes 2019 m. sąlygas, kurios jau yra patvirtintos, turėsime – bus 4 balai ir dar reikalavimas mokykliniam vidurkiui (neturėsi 7, negalėsi į jokį Lietuvos universitetą pretenduoti amžinai, skambiai pasakiau, bet taip teoriškai ir yra) – paskaičiuota, kad į aukštąjį mokslą galės pretenduoti 7,5 tūkst. asmenų.

Kažkiek iškris, nubyrės, taigi 5,5 tūkst. baigs. Lietuva negalės atstatyti žmonių, kurių darbui būtinas aukštasis išsilavinimas, skaičiaus. Apie tai irgi reikia galvoti, tai visuomenės tvarumo klausimas“, – mintimis dalijosi jis, pastebėjęs, kad, pavyzdžiui, stoti į Lenkiją ar Latviją lietuviams jokio barjero nėra.

Primenama, kad šiemet studijuoti valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose pakviesti 14 062 (2016 m. – 14 139) asmenys: universitetuose 7 678 (2016 m. – 7 424), kolegijose 6 384 (2016 m. – 6 715). Į valstybės nefinansuojamas vietas pakviesti 8 615 stojančiųjų (2016 m. – 10 641): universitetuose – 4 200 (2016 m. – 6 226), kolegijose – 4 415 (2016 m. – 4 415). Iš viso pakviesti 22 677 stojantieji (2016 m. – 24 780).

Neleidžiame net pabandyti?

„Kai kurie universitetai dėl 4 balų kartelės, jei ji būtų taikoma absoliučiai visiems 2018 m., gali netekti keliasdešimties procentų stojančiųjų. Tai yra kritinis smūgis“, – tikino K. Šidlauskas.

Prorektorius skaičiavo, kad, pavyzdžiui, VDU netektų 10 proc. stojančiųjų į valstybės finansuojamas vietas ir apie 20 proc. į nefinansuojamas.

Savo ruožtu esą į Aleksandro Stulginskio universitetą (ASU), sakė pranešėjas, negalėtų įstoti nemažai potencialių ūkininkų, kuriems dėl formalių ar neformalių priežasčių reikalingas aukštasis išsilavinimas.

„Jie mokosi rajono mokyklose, jiems surinkti tuos 4 konkursinius balus yra neįmanoma, kadangi mokyklų lygis yra ne tas. Universitetas sako: „Mes investuosime papildomus resursus, organizuosime papildomą semestrą ar net du, ištempsim“. Prancūzai, beje, priima be didelių slenksčių į aukštąsias mokyklas, tačiau masiškai išsijoja studentus po pirmos ar antros sesijos“, – dėstė K. Šidlauskas.

Lietuvius vadiname nevykėliais, o iš užsienio priimame bet ką?

Anot jo, minimali 4 balų kartelė neteisinga ir kai kuriais socialiniais aspektais. Pavyzdžiui, kodėl ji būtinai taikoma šių metų abiturientams, ką tada daryti su užsieniečiais.

„Mes priimame tūkstančius užsieniečių, kurie neatsiveža Lietuvos valstybinių brandos egzaminų rezultatų ir niekada jų nelaikys čia nei už pinigus, nei veltui. Bet mes juos priimame ir traktuojame tai kaip tarptautiškumo didinimą. Tai reiškia, mes lietuviams taikome griežtas sąlygas, keliame reikalavimus ir vadiname juos nevykėliais, tačiau iš Nigerijos, Indijos, tebūnie Izraelio mes surenkame studentus atsižvelgdami kone tik į jų metinius pažymius“, – stebėjosi K. Šidlauskas.

Anot jo, egzaminas – tik dienos fotografija, kuri nebūtinai tiksliai atskleidžia jaunuolio žinias.

„Didžiausia bėda – įvairovė. Tarkime, moksleivis nuo 10 klasės ruošiasi būti mediku, bet dėl visa ko, pagalvojo, dar patiktų finansai, matematika visai sekasi, bet jis koncentravosi, kad laimės. O jei pritrūko dešimtosios balo, nelabai pasisekė biologijos, chemijos ar lietuvių kalbos ir literatūros egzaminuose? Bet, tarkim, jis negali stoti į kitą valstybinę studijų vietą, jei jis nelaikė istorijos egzamino. Abiturientus mes paverčiame kone 8 egzaminų laikytojais, taikydami skirtingus kriterijus, kai yra kita stojančiųjų dalis, kuriems niekas negalioja arba iš dalies galioja“, – kalbėjo LURK Studijų komiteto narys.

Europoje mus laiko laukiniais

Tuo metu Vilniaus kolegijos direktorius Gintautas Bražiūnas piktinosi, kad mastome visiškai primityviai, manydami, kad, jei pakelsime minimalią stojimo kartelę dar aukščiau, bus dar geriau.

„Imame tik genijus. Ir tada nieko nereikia. Svarbu nesugadinti. Genijus pats savarankiškai mokysis, dėstytojų nereikės, jokio meistriškumo, metodikos nereikia. Mes tiesiog atrenkame labai gabius vaikus ir tik jiems leidžiame mokytis. Tai ką mes darome? Sužlugdome savo socialinę situaciją. Ką jie darys? Jie važiuos į užsienį. Ten, kur nėra tokių dalykų. Absoliučiai visoje Europoje laiko mus laikiniais, kai sužino, kad įvedinėjame kažkokią kartelę. Mes neduodame galimybių. Kartą nufotografavome ir, jei mergaitė tuo metu lūpų nebuvo pasidažiusi, visą gyvenimą ir negalės. Taip negali būti“, – tikino G. Bražiūnas.

Be to, skaičiavo jis, jei taikysime 4 balų kartelę, bent 10 proc. potencialių aukštųjų mokyklų absolventų praras ne tik mokymosi įstaigos, bet ūkis, šalis – specialistų parengsime mažiau.

„Pirmieji, kurie pradės šaukti ir rėkti, bus pramonininkai ir verslas. Trūksta specialistų! Nes mes užkėlėme kartelę“, – žvelgti toliau ragino kolegijos direktorius.

Įsitikinęs, kad taip skatinama emigracija

Vilniaus kolegijoje studentų skaičius jau trečius metus iš eilės auga, tad G. Bražiūnas tikino galintis tik džiaugtis aukštomis kartelėmis, bet kalba, nes esą nebegali tylėti.

„Mes darėme tyrimus – nebūtinai silpniausi iškrenta. Pirmame kurse jaunimas dar ieško savęs ir iškrenta todėl, kad pamato pasirinkę ne tą kelią ar ekonominiai dalykai pasikeičia. O tokiu pasirinkimu mes neabejotinai skatiname emigraciją. Baisus man įsitikinimas – neįstojo į universitetą, tai įstojo į kolegiją, o jei ne ten, tai į profesinę mokyklą. Nėra taip. Jei asmuo norėjo stoti į universitetą, bet jam Lietuvoje nepavyko, jis nuvažiavo į Lenkiją, Latviją ar dar kažkur. Visi keliai jam atviri“, – aiškino pranešėjas.

Jis nurodė ir konkretų pavyzdį, kad prastai mokykloje besimokęs asmuo aukštajame moksle gali sužibėti. Štai esą muzikanto Vytauto Kernagio sūnus į Vilniaus kolegiją buvo priimtas su itin prastais balais, tačiau jo diplomas studijų pabaigoje buvo pripažintas geriausiu.

„Olandai priima visus, bet po pirmo semestro jų lieka pusė“, – ko reikėtų siekti, minėjo G. Bražiūnas.

Pakeitė stojimo sistemą

Primenama, kad jau 2019 m. priimant į universitetus ir kolegijas bus atsižvelgiama ne tik į stojančiųjų brandos egzaminų rezultatus, bet ir į metinių pažymių vidurkį.

„2019 m. stojantieji į universitetus ar kolegijas turės būti išlaikę lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos, matematikos brandos egzaminus taip, kad jų įvertinimų aritmetinis vidurkis būtų ne mažesnis negu 40. Stojant į kolegijas, šių trijų valstybinių brandos egzaminų įvertinimų vidurkis turės būti ne mažesnis negu 25. Išimtis – menų studijos, į jas stojantiems vidurkis bus skaičiuojamas tik iš dviejų valstybinių brandos egzaminų – lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos“, – nurodė švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas.

Anot jo, 2019 m. stojant į aukštąsias mokyklas taip pat bus atsižvelgiama į mokomųjų dalykų metinių įvertinimų vidurkį.

„Į universitetus galės būti priimami stojantieji, kurių penkių privalomų mokytis dalykų įvertinimų vidurkis bus ne mažesnis negu 7, į kolegijas – ne mažesnis negu 6“, – sakė viceministras.

Pasirodo, vidurkis bus skaičiuojamas pasirenkant penkis geriausius įvertinimus iš brandos atestato priede įrašytų aštuonių dalykų: lietuvių kalbos ir literatūros; gimtosios kalbos (baltarusių, lenkų, rusų arba vokiečių); užsienio kalbos; matematikos; istorijos arba geografijos, arba integruoto istorijos ir geografijos kurso; biologijos arba fizikos, arba chemijos, arba integruoto gamtos mokslų kurso; meninio ugdymo srities dalyko arba technologijų programos krypties dalyko, arba integruoto menų ir technologijų kurso, arba specializuoto ugdymo krypties (dailės arba inžinerinio, arba meninio, arba muzikos) programos dalyko; bendrosios kūno kultūros arba pasirinktos sporto šakos, arba specializuoto ugdymo krypties (sporto) programos dalyko.

„Kaip numatyta Mokslo ir studijų įstatyme, 2019 m. minimalūs rodikliai pirmą kartą galios ne tik stojantiesiems į valstybės finansuojamas, bet ir į mokamas studijų vietas, tiek į valstybinius, tiek į nevalstybinius universitetus ir kolegijas“, – sakė G. Viliūnas.

Anglija.lt

Šiuo metu Lietuvoje būsimi studentai renkasi konkrečią studijų programą. Tačiau tai, mano rektoriai, turi keistis.

Savo ruožtu apie tai išgirdusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, K. Šidlausko teigimu, tepasidalijo pastaba, kad techniškai tai įgyvendinti būtų galima tik nuo 2020 m., nes apie stojimo sistemos pokyčius reikia pranešti prieš dvejus metus iki juos realizuojant.

Rektoriai tikisi, kad reikalingus dokumentus pavyks parengti dar iki kitų metų pavasario.

„Viena vertus, tokia sistema leidžia neapsisprendusiam žmogui pasirinkti tai, ko jis dabar labiau nori. Kita, reikia pasakyti, kad tai netaikytina labai specializuotoms studijoms – teisei, medicinai, odontologijai. Tačiau mes tiek nusispecializavome, kad net į humanitarines programas turime absoliučiai skirtingas konkursinio balo formules – į filosofiją ji – vienokia, į istoriją – kitokia, į antropologiją – dar kitokia“, – stebėjosi K. Šidlauskas.

Į aukštąjį mokslą galės pretenduoti vos 7,5 tūkst. asmenų

Itin audringai jis sureagavo ir į J. Petrauskienės raginimus kitais metais minimalų stojamąjį balą į universitetus visiems pirmakursiams kelti iki keturių.

„Vienareikšmis skaliarinis dydis, konkursinis balas, yra tik vienas iš kokybės matų. Kuo mes jį aukščiau kelsime, tuo labiau iškreiptų rezultatų jis gali duoti. Kai mes 2019 m. sąlygas, kurios jau yra patvirtintos, turėsime – bus 4 balai ir dar reikalavimas mokykliniam vidurkiui (neturėsi 7, negalėsi į jokį Lietuvos universitetą pretenduoti amžinai, skambiai pasakiau, bet taip teoriškai ir yra) – paskaičiuota, kad į aukštąjį mokslą galės pretenduoti 7,5 tūkst. asmenų.

Kažkiek iškris, nubyrės, taigi 5,5 tūkst. baigs. Lietuva negalės atstatyti žmonių, kurių darbui būtinas aukštasis išsilavinimas, skaičiaus. Apie tai irgi reikia galvoti, tai visuomenės tvarumo klausimas“, – mintimis dalijosi jis, pastebėjęs, kad, pavyzdžiui, stoti į Lenkiją ar Latviją lietuviams jokio barjero nėra.

Primenama, kad šiemet studijuoti valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose pakviesti 14 062 (2016 m. – 14 139) asmenys: universitetuose 7 678 (2016 m. – 7 424), kolegijose 6 384 (2016 m. – 6 715). Į valstybės nefinansuojamas vietas pakviesti 8 615 stojančiųjų (2016 m. – 10 641): universitetuose – 4 200 (2016 m. – 6 226), kolegijose – 4 415 (2016 m. – 4 415). Iš viso pakviesti 22 677 stojantieji (2016 m. – 24 780).

Neleidžiame net pabandyti?

„Kai kurie universitetai dėl 4 balų kartelės, jei ji būtų taikoma absoliučiai visiems 2018 m., gali netekti keliasdešimties procentų stojančiųjų. Tai yra kritinis smūgis“, – tikino K. Šidlauskas.

Prorektorius skaičiavo, kad, pavyzdžiui, VDU netektų 10 proc. stojančiųjų į valstybės finansuojamas vietas ir apie 20 proc. į nefinansuojamas.

Savo ruožtu esą į Aleksandro Stulginskio universitetą (ASU), sakė pranešėjas, negalėtų įstoti nemažai potencialių ūkininkų, kuriems dėl formalių ar neformalių priežasčių reikalingas aukštasis išsilavinimas.

„Jie mokosi rajono mokyklose, jiems surinkti tuos 4 konkursinius balus yra neįmanoma, kadangi mokyklų lygis yra ne tas. Universitetas sako: „Mes investuosime papildomus resursus, organizuosime papildomą semestrą ar net du, ištempsim“. Prancūzai, beje, priima be didelių slenksčių į aukštąsias mokyklas, tačiau masiškai išsijoja studentus po pirmos ar antros sesijos“, – dėstė K. Šidlauskas.

Lietuvius vadiname nevykėliais, o iš užsienio priimame bet ką?

Anot jo, minimali 4 balų kartelė neteisinga ir kai kuriais socialiniais aspektais. Pavyzdžiui, kodėl ji būtinai taikoma šių metų abiturientams, ką tada daryti su užsieniečiais.

„Mes priimame tūkstančius užsieniečių, kurie neatsiveža Lietuvos valstybinių brandos egzaminų rezultatų ir niekada jų nelaikys čia nei už pinigus, nei veltui. Bet mes juos priimame ir traktuojame tai kaip tarptautiškumo didinimą. Tai reiškia, mes lietuviams taikome griežtas sąlygas, keliame reikalavimus ir vadiname juos nevykėliais, tačiau iš Nigerijos, Indijos, tebūnie Izraelio mes surenkame studentus atsižvelgdami kone tik į jų metinius pažymius“, – stebėjosi K. Šidlauskas.

Anot jo, egzaminas – tik dienos fotografija, kuri nebūtinai tiksliai atskleidžia jaunuolio žinias.

„Didžiausia bėda – įvairovė. Tarkime, moksleivis nuo 10 klasės ruošiasi būti mediku, bet dėl visa ko, pagalvojo, dar patiktų finansai, matematika visai sekasi, bet jis koncentravosi, kad laimės. O jei pritrūko dešimtosios balo, nelabai pasisekė biologijos, chemijos ar lietuvių kalbos ir literatūros egzaminuose? Bet, tarkim, jis negali stoti į kitą valstybinę studijų vietą, jei jis nelaikė istorijos egzamino. Abiturientus mes paverčiame kone 8 egzaminų laikytojais, taikydami skirtingus kriterijus, kai yra kita stojančiųjų dalis, kuriems niekas negalioja arba iš dalies galioja“, – kalbėjo LURK Studijų komiteto narys.

Europoje mus laiko laukiniais

Tuo metu Vilniaus kolegijos direktorius Gintautas Bražiūnas piktinosi, kad mastome visiškai primityviai, manydami, kad, jei pakelsime minimalią stojimo kartelę dar aukščiau, bus dar geriau.

„Imame tik genijus. Ir tada nieko nereikia. Svarbu nesugadinti. Genijus pats savarankiškai mokysis, dėstytojų nereikės, jokio meistriškumo, metodikos nereikia. Mes tiesiog atrenkame labai gabius vaikus ir tik jiems leidžiame mokytis. Tai ką mes darome? Sužlugdome savo socialinę situaciją. Ką jie darys? Jie važiuos į užsienį. Ten, kur nėra tokių dalykų. Absoliučiai visoje Europoje laiko mus laikiniais, kai sužino, kad įvedinėjame kažkokią kartelę. Mes neduodame galimybių. Kartą nufotografavome ir, jei mergaitė tuo metu lūpų nebuvo pasidažiusi, visą gyvenimą ir negalės. Taip negali būti“, – tikino G. Bražiūnas.

Be to, skaičiavo jis, jei taikysime 4 balų kartelę, bent 10 proc. potencialių aukštųjų mokyklų absolventų praras ne tik mokymosi įstaigos, bet ūkis, šalis – specialistų parengsime mažiau.

„Pirmieji, kurie pradės šaukti ir rėkti, bus pramonininkai ir verslas. Trūksta specialistų! Nes mes užkėlėme kartelę“, – žvelgti toliau ragino kolegijos direktorius.

Įsitikinęs, kad taip skatinama emigracija

Vilniaus kolegijoje studentų skaičius jau trečius metus iš eilės auga, tad G. Bražiūnas tikino galintis tik džiaugtis aukštomis kartelėmis, bet kalba, nes esą nebegali tylėti.

„Mes darėme tyrimus – nebūtinai silpniausi iškrenta. Pirmame kurse jaunimas dar ieško savęs ir iškrenta todėl, kad pamato pasirinkę ne tą kelią ar ekonominiai dalykai pasikeičia. O tokiu pasirinkimu mes neabejotinai skatiname emigraciją. Baisus man įsitikinimas – neįstojo į universitetą, tai įstojo į kolegiją, o jei ne ten, tai į profesinę mokyklą. Nėra taip. Jei asmuo norėjo stoti į universitetą, bet jam Lietuvoje nepavyko, jis nuvažiavo į Lenkiją, Latviją ar dar kažkur. Visi keliai jam atviri“, – aiškino pranešėjas.

Jis nurodė ir konkretų pavyzdį, kad prastai mokykloje besimokęs asmuo aukštajame moksle gali sužibėti. Štai esą muzikanto Vytauto Kernagio sūnus į Vilniaus kolegiją buvo priimtas su itin prastais balais, tačiau jo diplomas studijų pabaigoje buvo pripažintas geriausiu.

„Olandai priima visus, bet po pirmo semestro jų lieka pusė“, – ko reikėtų siekti, minėjo G. Bražiūnas.

Pakeitė stojimo sistemą

Primenama, kad jau 2019 m. priimant į universitetus ir kolegijas bus atsižvelgiama ne tik į stojančiųjų brandos egzaminų rezultatus, bet ir į metinių pažymių vidurkį.

„2019 m. stojantieji į universitetus ar kolegijas turės būti išlaikę lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos, matematikos brandos egzaminus taip, kad jų įvertinimų aritmetinis vidurkis būtų ne mažesnis negu 40. Stojant į kolegijas, šių trijų valstybinių brandos egzaminų įvertinimų vidurkis turės būti ne mažesnis negu 25. Išimtis – menų studijos, į jas stojantiems vidurkis bus skaičiuojamas tik iš dviejų valstybinių brandos egzaminų – lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos“, – nurodė švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas.

Anot jo, 2019 m. stojant į aukštąsias mokyklas taip pat bus atsižvelgiama į mokomųjų dalykų metinių įvertinimų vidurkį.

„Į universitetus galės būti priimami stojantieji, kurių penkių privalomų mokytis dalykų įvertinimų vidurkis bus ne mažesnis negu 7, į kolegijas – ne mažesnis negu 6“, – sakė viceministras.

Pasirodo, vidurkis bus skaičiuojamas pasirenkant penkis geriausius įvertinimus iš brandos atestato priede įrašytų aštuonių dalykų: lietuvių kalbos ir literatūros; gimtosios kalbos (baltarusių, lenkų, rusų arba vokiečių); užsienio kalbos; matematikos; istorijos arba geografijos, arba integruoto istorijos ir geografijos kurso; biologijos arba fizikos, arba chemijos, arba integruoto gamtos mokslų kurso; meninio ugdymo srities dalyko arba technologijų programos krypties dalyko, arba integruoto menų ir technologijų kurso, arba specializuoto ugdymo krypties (dailės arba inžinerinio, arba meninio, arba muzikos) programos dalyko; bendrosios kūno kultūros arba pasirinktos sporto šakos, arba specializuoto ugdymo krypties (sporto) programos dalyko.

„Kaip numatyta Mokslo ir studijų įstatyme, 2019 m. minimalūs rodikliai pirmą kartą galios ne tik stojantiesiems į valstybės finansuojamas, bet ir į mokamas studijų vietas, tiek į valstybinius, tiek į nevalstybinius universitetus ir kolegijas“, – sakė G. Viliūnas.

 (Komentarų: 1)

Kiti kategorijos straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai: