Lietuvių politikos ir verslo laukia nežinomybė. Viliamasi. kad pasibaigus "Brexit" deryboms JK išliks atvira ir dalyvaujanti bendroje rinkoje.

Tačiau reikia būti pasirengusiems ir "kietajam Brexit". Tai reiškia, kad JK tokiu atveju ne tik neprisidėtų prie bendrijos finansų, bet ir apribotų imigraciją į šalį ir darbo sąlygas imigrantams.

Taip pat gali būti nustatytos griežtesnės prekybos su ES taisykles, kas sudarytų sudėtingas sąlygas daliai Lietuvos verslo. Lietuva nemažą dalį savo produkcijos parduoda būtent D. Britanijai.

„Nesinori visko piešti juodomis spalvomis, bet apie ateitį šiandien galvoti ramiai neišeina. „Brexit“ klausimas, Prancūzijos, Vokietijos ir kitų šalių bandymai pabranginti ir apsunkinti mūsų darbą nestiprina pasitikėjimo nei esama situacija, nei ateitimi. Tikėtina, kad jei kils didesnių problemų dėl Britanijos, sumažės prekyba ten, dalis įmonių ieškos naujų rinkų dirbti“, - sako tarptautinio vežimo bendrovės „Samarina“ vadovas Mindaugas Kapleris.

„Pernai nemažą dalį produkcijos pardavėme Didžiajai Britanijai. Tiesa, dėl valiutų kursų svyravimo „Brexit“ mums tapo nemažu išbandymu, todėl kainyną pakeitėme iš svarų į eurus. Nemanome atsisakyti šios didelės, įvairios, turinčios stiprią perkamąją galią rinkos - reikia tik mokytis suvaldyti riziką. Vis dėlto neramu, kuo baigsis ES ir JK derybos“, - sako bendrovės „Grafų baldai“ vadovas Kęstutis Mikalauskas.

Parengta pagal BNS informaciją