JK lituanistinis švietimas yra podukros vietoje  

Bostono lietuvių mokyklos steigėja Jūratė Matulionienė pasakoja, kad pagrindinė ugdymo įstaigos misija išmokyti vaikus gimtosios kalbos, puoselėti prosenelių ir tėvų tradicijas. „Kad vaikai turėtų pasirinkimą grįžti į Lietuvą. Daug šeimų grįžta pastaruoju metu, o tiems vaikams, kurie mokėsi lietuvių kalbos, savivertė yra žymiai didesnė, kadangi gali jaustis pilnaverčiais Lietuvos piliečiais, mokančiais gimtąją kalbą”, – sako J. Matulionienė.

Moteris pasakoja, kad Bostone veikianti lituanistinė mokykla gyvuoja tik iš tėvelių paramos. Mokyklą gali lankyti tik tie, kurie išgali sumokėti.

„Vien patalpų nuoma per metus kainuoja 6 tūkst. svarų, o kur dar vadovėliai, mokymo priemonės, internetas, simboliški mokytojų atlyginimai, renginiai ir pan. Dažnai mokytojoms ir savanoriams tenka padengti renginių ar nuomos išlaidas patiems. Taip neturėtų būti. Išeivijos vaikai yra Lietuvos vaikai. Jiems turėtų būti skirtas krepšelis, mokytojoms ir vadovams padorus atlyginimas. Darbo planavimo, medžiagos ruošimo, yra dvigubai, gal net trigubai daugiau nei mokant vaikus pagal tradicinę programą. Turime ir tokių vaikų, kurie  ateina mokėdami vos kelis lietuviškus žodelius, todėl mokytojai turi būti  išradingi, lankstūs, sugebėti vaiką sudominti ir padėti išmokti lietuvių kalbos nuo pradžių pradžios”, – kuo gyvena lituanistinės mokyklos pasakoja Bostone esančios ugdymo įstaigos vadovė.

Reikia ne plakatų ir vėliavėlių, o rimtos paramos

 Bostone veikianti lituanistinė mokykla vykdo LR Švietimo ministerijos lietuvių kalbos programą. Pasak J. Matulionienės nėra lengva, nes tai, ką vaikai Lietuvoje išmoksta  per 5 pamokas,  čia tenka išmokinti per vieną pamoką.

„Kadangi neturime galimybių organizuoti 4 pamokų,  nes tėvai neišgalėtų už tiek pamokų susimokėti. Viena pamoka pas mus kainuoja 5 svarus, kaip ir dauguma užklasinių veiklų JK”, – sako J. Matulionienė.

Kad daugiau vaikų galėtų  mokytis lietuvių kalbos, ir kad būtų galimybė suorganizuoti bent 2 pamokas per savaitę, tam būtinas finansavimas.

„Tik tuomet, kai Lietuvos valstybė pradės rūpintis išeivijos vaikais, tada ir šeimos jaus pagalbą ir rūpestį. Niekad Lietuva mūsų mokyklai neskyrė finansinės paramos, kurios labiausiai reikėtų, ypač patalpų nuomai, kanceliarinėm priemonėm ir, žinoma, mokytojų atlyginimams. Gavome prieš kelis metus mokomuosius plakatus,  vėliavėles, kelias knygeles ir žaidimus, bei kelias praktines  dovanėles mokytojoms. Tai visa mūsų parama per 10 metų”, – sako lituanistinės mokyklos JK vadovė.

JK litunistinės mokyklos mokamos

Lietuvos ambasados JK duomenimis, šiuo metu Jungtinėje Karalystėje veikia daugiau nei 40 neformalaus lituanistinio švietimo įstaigų (darželiai, mokyklos, studijos), kuriose mokosi apie 1780 vaikų ir dirba apie 178 mokytojų.

Nuo 2018 m. pasaulyje veikiančios lituanistinio švietimo įstaigos yra registruojamos lituanistinio švietimo įstaigų registre Atviroje informavimo konsultavimo orientavimo sistemoje „Aikos”.

Tiek įstaigų, tiek mokinių skaičius šiose įstaigose nuolat keičiasi (lietuviai keičia savo gyvenamąsias vietas JK, išvyksta į kitas šalis, grįžta į Lietuvą). 2019 m. pradėjo veikti 7 naujos lituanistinio švietimo mokyklos, o 2020 m., ambasados duomenimis, pradėjo veikti 2 naujos mokyklos. Ambasados duomenimis, visose lituanistinio švietimo įstaigos mokslas yra mokamas.

Lietuvos parama menka

LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis,  2020 m. lituanistinių mokyklų projektams Jungtinėje Karalystėje skirta 105 tūkst. 200 EUR (palyginimui - 2019 m. ŠMSM lituanistinių mokyklų projektams JK skyrė 74 440 EUR).  

Finansuotų projektų veiklos apima Lietuvos istorijos, tautosakos pristatymą, folkmiuziklo kūrybos procesą, metodinės, mokymo medžiagos įsigijimą ir pan. Jungtinės Karalystės lituanistinėms mokykloms kiekvienais metais suteikiama galimybė įsigyti joms reikiamų mokymo priemonių per neformaliojo lituanistinio švietimo projektų konkursą.

Šia galimybe 2020 m. pasinaudojo 5 lituanistinės mokyklos, gavusios paramą mokymo priemonėms ir tautinei atributikai, tautiniams kostiumams įsigyti (3 tūkst. 200 EUR).

„Jungtinėje Karalystėje gyvena apie 200 tūkstančių lietuvių, tad lituanistinio švietimo įstaigos yra ypatingai reikalingos. Džiaugiamės gausiu Jungtinėje Karalystėje veikiančių lituanistinio švietimo įstaigų skaičiumi ir siekiame, kad šis skaičius ir toliau didėtų. Ypatingai dėkojame mokyklose dirbantiems mokytojams ir moksleivių tėveliams už pastangas išlaikyti ir stiprinti jaunosios lietuvių kartos ryšius su Lietuva, išsaugoti lietuvišką žodį, supažindinti su lietuviškomis tradicijomis ir istorija”, – portalui Anglija.lt sako Lietuvos ambasados JK atstovė Justė Raipaitė.

Ar pavyks įrodyti lituanistinio švietimo prasmę

Lietuvos Seimo narė Dalia Asanavičiūtė pastebi, kad užsienyje veikia apie 230 lituanistinio švietimo mokyklos, kuriose mokosi tik 5-7 proc. užsienyje gyvenančių lietuvių kilmės vaikų. „Tai be galo maži skaičiai, ypač žinant, kad ne visose šeimose pavyksta išsaugoti lietuvių kalbą ir mokyklos yra didelė pagalba šeimoms ir lietuviško identiteto išlaikymo ateities kartoje”, – sako buvusi JK lietuvių bendruomenės lyderė.

Jos žiniomis, JK yra bene daugiausiai lituanistinių mokyklų pasaulyje. Palyginimui, dar 1950 metais veikė iki dešimt mokyklų. Panašus lituanistinių mokyklų skaičius veikia ir JAV, kuri turi senas bendruomenės tradicijas ir didelę pačią bendruomenę.

„LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paramą skiria kaip laisvalaikio praleidimo būreliams – vieniems skiria, kitiems – ne. 2020 skirta lėšų tik 77 projektams, viso – apie 300 tūkstančių eurų visoms užsienyje esančios lituanistinėms ugdymo įstaigoms. Parama esminiams dalykams – patalpų nuomai ir mokytojų atlygiui, nuo kurių priklauso mokyklos veikla – neskiriama”, – situaciją apie lituanistinį švietimą apžvelgia D. Asanavičiūtė.

Šiuo metu siekiama, kad lituanistinis švietimas taptų viena iš Nacionalinio švietimo susitarimo dalių.

„Mano, kartu su Pasaulio Lietuvių bendruomenės Švietimo komisija suburta neformali darbo grupė, susidedanti iš lituanistinių mokyklų vadovų ir mokytojų, šiuo metu ruošia išsamią lituanistinio švietimo analizę, problematikos nagrinėjimą ir pasiūlymus, kokie sisteminiai pokyčiai reikalingi šiai sričiai. Taip pat ruošiame dalinio finansavimo modelius ir finansavimo poreikį. Viliuosi, kad po ketverių metų jau nebeturėsime įrodinėti lituanistinio švietimo reikalingumą ir prasmę. O mokytojų indėlis dirbant Lietuvai ir už Lietuva bus įvertintas” – sako D. Asanavičiūtė.

Bostono lietuvių mokyklos steigėja Jūratė Matulionienė pasakoja, kad pagrindinė ugdymo įstaigos misija išmokyti vaikus gimtosios kalbos, puoselėti prosenelių ir tėvų tradicijas. „Kad vaikai turėtų pasirinkimą grįžti į Lietuvą. Daug šeimų grįžta pastaruoju metu, o tiems vaikams, kurie mokėsi lietuvių kalbos, savivertė yra žymiai didesnė, kadangi gali jaustis pilnaverčiais Lietuvos piliečiais, mokančiais gimtąją kalbą”, – sako J. Matulionienė.

Moteris pasakoja, kad Bostone veikianti lituanistinė mokykla gyvuoja tik iš tėvelių paramos. Mokyklą gali lankyti tik tie, kurie išgali sumokėti.

„Vien patalpų nuoma per metus kainuoja 6 tūkst. svarų, o kur dar vadovėliai, mokymo priemonės, internetas, simboliški mokytojų atlyginimai, renginiai ir pan. Dažnai mokytojoms ir savanoriams tenka padengti renginių ar nuomos išlaidas patiems. Taip neturėtų būti. Išeivijos vaikai yra Lietuvos vaikai. Jiems turėtų būti skirtas krepšelis, mokytojoms ir vadovams padorus atlyginimas. Darbo planavimo, medžiagos ruošimo, yra dvigubai, gal net trigubai daugiau nei mokant vaikus pagal tradicinę programą. Turime ir tokių vaikų, kurie  ateina mokėdami vos kelis lietuviškus žodelius, todėl mokytojai turi būti  išradingi, lankstūs, sugebėti vaiką sudominti ir padėti išmokti lietuvių kalbos nuo pradžių pradžios”, – kuo gyvena lituanistinės mokyklos pasakoja Bostone esančios ugdymo įstaigos vadovė.

Reikia ne plakatų ir vėliavėlių, o rimtos paramos

 Bostone veikianti lituanistinė mokykla vykdo LR Švietimo ministerijos lietuvių kalbos programą. Pasak J. Matulionienės nėra lengva, nes tai, ką vaikai Lietuvoje išmoksta  per 5 pamokas,  čia tenka išmokinti per vieną pamoką.

„Kadangi neturime galimybių organizuoti 4 pamokų,  nes tėvai neišgalėtų už tiek pamokų susimokėti. Viena pamoka pas mus kainuoja 5 svarus, kaip ir dauguma užklasinių veiklų JK”, – sako J. Matulionienė.

Kad daugiau vaikų galėtų  mokytis lietuvių kalbos, ir kad būtų galimybė suorganizuoti bent 2 pamokas per savaitę, tam būtinas finansavimas.

„Tik tuomet, kai Lietuvos valstybė pradės rūpintis išeivijos vaikais, tada ir šeimos jaus pagalbą ir rūpestį. Niekad Lietuva mūsų mokyklai neskyrė finansinės paramos, kurios labiausiai reikėtų, ypač patalpų nuomai, kanceliarinėm priemonėm ir, žinoma, mokytojų atlyginimams. Gavome prieš kelis metus mokomuosius plakatus,  vėliavėles, kelias knygeles ir žaidimus, bei kelias praktines  dovanėles mokytojoms. Tai visa mūsų parama per 10 metų”, – sako lituanistinės mokyklos JK vadovė.

JK litunistinės mokyklos mokamos

Lietuvos ambasados JK duomenimis, šiuo metu Jungtinėje Karalystėje veikia daugiau nei 40 neformalaus lituanistinio švietimo įstaigų (darželiai, mokyklos, studijos), kuriose mokosi apie 1780 vaikų ir dirba apie 178 mokytojų.

Nuo 2018 m. pasaulyje veikiančios lituanistinio švietimo įstaigos yra registruojamos lituanistinio švietimo įstaigų registre Atviroje informavimo konsultavimo orientavimo sistemoje „Aikos”.

Tiek įstaigų, tiek mokinių skaičius šiose įstaigose nuolat keičiasi (lietuviai keičia savo gyvenamąsias vietas JK, išvyksta į kitas šalis, grįžta į Lietuvą). 2019 m. pradėjo veikti 7 naujos lituanistinio švietimo mokyklos, o 2020 m., ambasados duomenimis, pradėjo veikti 2 naujos mokyklos. Ambasados duomenimis, visose lituanistinio švietimo įstaigos mokslas yra mokamas.

Lietuvos parama menka

LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis,  2020 m. lituanistinių mokyklų projektams Jungtinėje Karalystėje skirta 105 tūkst. 200 EUR (palyginimui - 2019 m. ŠMSM lituanistinių mokyklų projektams JK skyrė 74 440 EUR).  

Finansuotų projektų veiklos apima Lietuvos istorijos, tautosakos pristatymą, folkmiuziklo kūrybos procesą, metodinės, mokymo medžiagos įsigijimą ir pan. Jungtinės Karalystės lituanistinėms mokykloms kiekvienais metais suteikiama galimybė įsigyti joms reikiamų mokymo priemonių per neformaliojo lituanistinio švietimo projektų konkursą.

Šia galimybe 2020 m. pasinaudojo 5 lituanistinės mokyklos, gavusios paramą mokymo priemonėms ir tautinei atributikai, tautiniams kostiumams įsigyti (3 tūkst. 200 EUR).

„Jungtinėje Karalystėje gyvena apie 200 tūkstančių lietuvių, tad lituanistinio švietimo įstaigos yra ypatingai reikalingos. Džiaugiamės gausiu Jungtinėje Karalystėje veikiančių lituanistinio švietimo įstaigų skaičiumi ir siekiame, kad šis skaičius ir toliau didėtų. Ypatingai dėkojame mokyklose dirbantiems mokytojams ir moksleivių tėveliams už pastangas išlaikyti ir stiprinti jaunosios lietuvių kartos ryšius su Lietuva, išsaugoti lietuvišką žodį, supažindinti su lietuviškomis tradicijomis ir istorija”, – portalui Anglija.lt sako Lietuvos ambasados JK atstovė Justė Raipaitė.

Ar pavyks įrodyti lituanistinio švietimo prasmę

Lietuvos Seimo narė Dalia Asanavičiūtė pastebi, kad užsienyje veikia apie 230 lituanistinio švietimo mokyklos, kuriose mokosi tik 5-7 proc. užsienyje gyvenančių lietuvių kilmės vaikų. „Tai be galo maži skaičiai, ypač žinant, kad ne visose šeimose pavyksta išsaugoti lietuvių kalbą ir mokyklos yra didelė pagalba šeimoms ir lietuviško identiteto išlaikymo ateities kartoje”, – sako buvusi JK lietuvių bendruomenės lyderė.

Jos žiniomis, JK yra bene daugiausiai lituanistinių mokyklų pasaulyje. Palyginimui, dar 1950 metais veikė iki dešimt mokyklų. Panašus lituanistinių mokyklų skaičius veikia ir JAV, kuri turi senas bendruomenės tradicijas ir didelę pačią bendruomenę.

„LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paramą skiria kaip laisvalaikio praleidimo būreliams – vieniems skiria, kitiems – ne. 2020 skirta lėšų tik 77 projektams, viso – apie 300 tūkstančių eurų visoms užsienyje esančios lituanistinėms ugdymo įstaigoms. Parama esminiams dalykams – patalpų nuomai ir mokytojų atlygiui, nuo kurių priklauso mokyklos veikla – neskiriama”, – situaciją apie lituanistinį švietimą apžvelgia D. Asanavičiūtė.

Šiuo metu siekiama, kad lituanistinis švietimas taptų viena iš Nacionalinio švietimo susitarimo dalių.

„Mano, kartu su Pasaulio Lietuvių bendruomenės Švietimo komisija suburta neformali darbo grupė, susidedanti iš lituanistinių mokyklų vadovų ir mokytojų, šiuo metu ruošia išsamią lituanistinio švietimo analizę, problematikos nagrinėjimą ir pasiūlymus, kokie sisteminiai pokyčiai reikalingi šiai sričiai. Taip pat ruošiame dalinio finansavimo modelius ir finansavimo poreikį. Viliuosi, kad po ketverių metų jau nebeturėsime įrodinėti lituanistinio švietimo reikalingumą ir prasmę. O mokytojų indėlis dirbant Lietuvai ir už Lietuva bus įvertintas” – sako D. Asanavičiūtė.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: