Vienuolika Pietų ir Vidurio Europos valstybių paskelbė įspėjimus dėl ekstremalaus karščio, kai žemyną užplūdo itin didelio karščio banga, praminta „Liuciferiu“. Gyventojai ir turistai raginami imtis atsargumo priemonių, o mokslininkai įspėja, kad blogiausia dar gali laukti ateityje, rašo The Guardian.

Šalyse, įskaitant Italiją, Šveicariją, Vengriją, Lenkiją, Rumuniją, Bosniją, Kroatiją ir Serbiją, tarnyboms paskelbtas raudonas įspėjimo signalas, o kai kuriems Pietų Ispanijos ir Prancūzijos regionams galioja geltonas ženklas.

Tai ilgiausiai trunkanti karščio banga nuo 2003 metų. Kol daugelyje vietovių oro temperatūra siekia ar net viršija 40 laipsnių pagal Celsijų, pagalbos tarnybos dirba parengties režimu, o gyventojai raginami „išlikti budrūs“, leisti laiką viduje, vengti ilgų kelionių, gerti pakankamai skysčių ir paisyti sveikatos pareigūnų patarimų.

Dėl karščio mirė mažiausiai du žmonės – vienas Rumunijoje ir vienas Lenkijoje, o dar daugiau žmonių atsidūrė ligoninėse dėl saulės smūgio ir kitų karščio sukeltų negalavimų. Italija nurodo, kad į ligonines guldomų žmonių skaičius 15 proc. viršija įprastus rodiklius ir prašo žmonių karščio alinamuose regionuose leistis į keliones tik tuomet, jei yra būtina. Lenkijos pareigūnai įspėjo dėl galimų infrastruktūros sutrikimų.

Ši karščio banga turėtų tęstis iki trečiadienio. Ji atslinko po ankstesnių karščių, kurie buvo užplūdę praėjusį mėnesį ir sukėlė virtinę miškų gaisrų, sausras Italijoje bei Ispanijoje ir pakenkė pasėliams.

Ketvirtadienį aukščiausia oro temperatūra – 42 laipsniai pagal Celsijų – buvo užfiksuota Ispanijos Kordobos ir Italijos Katanijos miestuose. Trečiadienį Kroatijos Splito mieste oras taip pat įkaito iki 42,3 laipsnio pagal Celsijų.

Italijoje, kuri išgyvena didžiausią sausrą per 60 metų, valdžia įspėjimus dėl ekstremalaus karščio paskelbė 26 miestuose, įskaitant Veneciją ir Romą. Daugelis Romos fontanų buvo išjungti, ir praėjusią savaitę šis miestas vos per plauką išvengė drastiško vandens normavimo.

Sugedus oro kondicionavimo sistemai, penktadienį Florencijoje buvo uždaryta Uficių meno galerija. Tuo tarpu Vengrijoje Budapešto zoologijos sodo darbuotojams milžiniškais ledo luitais teko vėsinti du perkaitusius Šiaurės lokius.

Kroatijoje palei Adrijos jūros pakrantę, įskaitant Dubrovniko miestą, oro temperatūra dienos metu pasiekė 42 laipsnius pagal Celsijų. Serbijos sostinėje Belgrade buvo pranešta apie žmones, kurie dėl karščio nualpo.

Ispanijoje, įskaitant populiarius turistinius kurortus Kosta del Solyje ir Maljorkos saloje, karštis siekė iki 43 laipsnių pagal Celsijų. Ekstremalios oro sąlygos taip pat buvo prognozuojamos Sevilijoje, Malagoje ir Granadoje.

Nors Europos karščio rekordas yra 48 laipsniai pagal Celsijų, kurie 1977 metais buvo užfiksuoti Atėnuose, dabartinė oro temperatūra daugelyje vietovių yra 10 – 15 laipsnių aukštesnė už įprastą šiam metų laikui ir gali pareikalauti daugiau aukų, sako ekspertai.

2003 metais Europoje dėl rekordinės karščio bangos mirė daugiau kaip 20 tūkst. žmonių, daugiausia pagyvenę ir pažeidžiami asmenys. Iš jų 15 tūkst. mirė Prancūzijoje, kur laikinos lavoninės buvo kuriamos vilkikuose su šaldytuvais.

Prancūzijos mokslininkai praėjusį mėnesį prognozavo, jog ateityje kai kuriuose populiariuose šalies kurortuose vasaros sąlygos gali tapti dar sudėtingesnės.

Žurnalo „Environmental Research Letters“ straipsnyje šie mokslininkai rašė, kad jei šimtmečio pabaigoje šalį užplūs karščio banga, panaši į 2003 metų, oro temperatūra gali kilti iki 50 laipsnių pagal Celsijų, nes po kelių pasaulinio atšilimo dešimtmečių vidutinė temperatūra ir taip bus žymiai aukštesnė.

Pasak mokslininkų, klimato modeliai rodo, jog „dėl žmogaus įtakos žymiai padidės karščio bangų Europoje dažnis, trukmė ir intensyvumas“. Jų modeliai taip pat leidžia spėti, kad iki 2100 metų aukščiausia vasaros oro temperatūra istorinius karščio rekordus gali viršyti 6 – 13 laipsnių pagal Celsijų.

2003 metų vasarą Prancūzijos Gardo departamento Konkeirako kaimelyje du kartus buvo užfiksuota 44,1 laipsnio pagal Celcijų kaitra – tai buvo aukščiausia oro temperatūra, kada nors nustatyta Prancūzijoje. Tai reiškia, kad „iki XXI amžiaus pabaigos maksimali rekordinė oro temperatūra gali lengvai perkopti 50 laipsnių pagal Celcijų“, padarė išvadą mokslininkai.