Londone atidaryta 1989-1991 metų lietuviškų plakatų paroda - Anglija.lt
 

Londone atidaryta 1989-1991 metų lietuviškų plakatų paroda  

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio švenčių proga Lietuvos ambasadoje Londone atidaryta paroda "Pabudimas: 1989-1991 metų plakatai". Parodą pristatė ilgametė Viktorijos ir Alberto muziejaus kuratorė, plakato specialistė Margaret Timmers. Renginio dalyviai taip pat žiūrėjo naują Domanto Vildžiūno filmą "Tikras garsas Valstybės atgimimo 1989-1993", puikią tų laikų įvykių vaizdo antropologiją - žmonės, gatvės, dainos, virtinos, tokie, kokie buvome, be atminties romantikos.

Atidarydama parodą M.Timmers pasakojo, kad jų kolekcijoje yra 280 plakatų. 1989-1991 m. ji inicijavo ir kuravo šią demokratinių permainų plakatų kolekciją iš Rytų ir Vidurio Europos kraštų. Praėjusiais metais visi jie buvo publikuoti online parodoje.
Pasak kuratorės, kolekcija buvo renkama įvairiausiais būdais keliaujant po Europos šalis. Lietuviškus plakatus gavo iš „Atgimimo“ ir privačių žmonių, kitur teko juos nusikrapštyti nuo pastatų sienų ar stulpų, tuo pačiu baiminantis neužsitraukti patriotiškai nusiteikusių žmonių nemalonės.

1989 – 1991 metų įvykiai Rytų ir Centrinėje Europoje, nutraukę Maskvos dominavimą regione bei pagaliau sugriovę Sovietų Sąjungą buvo gausiai dokumentuojami bei aprūpinami agitacine medžiaga. Šioje parodoje galima pamatyti dizainerių sukurtus plakatus, kurie bylojo apie istorijos „baltąsias dėmes“, propagavo demokratines vertybes, nepriklausomos spaudos kūrimąsi, naujus kultūros procesus.
Plakatus piešė ne tik profesionalūs dailininkai, bet ir savamoksliai. Aktyvėjant politiniams judėjimams atsirado ir masinis tokios produkcijos užsakovas ir vartotojas. Dailininkai kūrė plakatus, spaustuvės juos spausdino, o žmonės kabino gatvėse, nešė demonstracijose ir mitinguose.

Plakatai puikiai atspindi istorijos dramatiškumą, tačiau kuo jie mus domina šiandien? Neabejotinai ir šiandien jie suteikia galimybę geriau suvokti išsivadavusių Baltijos šalių bei konkrečiai Lietuvos gyventojų vertybes. Juose dominuoja buvusio režimo uždrausti bundančio nacionalizmo simboliai, ne mažiau svarbūs ir šiandieninėje politikoje, svarbiausi tų metų įvykiai, turėję atgarsį ir vėlesnei nacionalinei savivokai, pagaliau - pagarba piliečio teisėms.

Kaip sakė ambasados kultūros atašė Daiva Parulskienė, įvairios paskirties plakatus parodai atrinko prof. Juozas Galkus, paroda parengta bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaliniu muziejumi bei Lietuvos ambasada JK ir veiks iki gegužės 28 d. Plakatus apžiūrėti galima pirmadienį – penktadienį, nuo 10 iki 17 val.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio švenčių proga Lietuvos ambasadoje Londone atidaryta paroda "Pabudimas: 1989-1991 metų plakatai". Parodą pristatė ilgametė Viktorijos ir Alberto muziejaus kuratorė, plakato specialistė Margaret Timmers. Renginio dalyviai taip pat žiūrėjo naują Domanto Vildžiūno filmą "Tikras garsas Valstybės atgimimo 1989-1993", puikią tų laikų įvykių vaizdo antropologiją - žmonės, gatvės, dainos, virtinos, tokie, kokie buvome, be atminties romantikos.

Atidarydama parodą M.Timmers pasakojo, kad jų kolekcijoje yra 280 plakatų. 1989-1991 m. ji inicijavo ir kuravo šią demokratinių permainų plakatų kolekciją iš Rytų ir Vidurio Europos kraštų. Praėjusiais metais visi jie buvo publikuoti online parodoje.
Pasak kuratorės, kolekcija buvo renkama įvairiausiais būdais keliaujant po Europos šalis. Lietuviškus plakatus gavo iš „Atgimimo“ ir privačių žmonių, kitur teko juos nusikrapštyti nuo pastatų sienų ar stulpų, tuo pačiu baiminantis neužsitraukti patriotiškai nusiteikusių žmonių nemalonės.

1989 – 1991 metų įvykiai Rytų ir Centrinėje Europoje, nutraukę Maskvos dominavimą regione bei pagaliau sugriovę Sovietų Sąjungą buvo gausiai dokumentuojami bei aprūpinami agitacine medžiaga. Šioje parodoje galima pamatyti dizainerių sukurtus plakatus, kurie bylojo apie istorijos „baltąsias dėmes“, propagavo demokratines vertybes, nepriklausomos spaudos kūrimąsi, naujus kultūros procesus.
Plakatus piešė ne tik profesionalūs dailininkai, bet ir savamoksliai. Aktyvėjant politiniams judėjimams atsirado ir masinis tokios produkcijos užsakovas ir vartotojas. Dailininkai kūrė plakatus, spaustuvės juos spausdino, o žmonės kabino gatvėse, nešė demonstracijose ir mitinguose.

Plakatai puikiai atspindi istorijos dramatiškumą, tačiau kuo jie mus domina šiandien? Neabejotinai ir šiandien jie suteikia galimybę geriau suvokti išsivadavusių Baltijos šalių bei konkrečiai Lietuvos gyventojų vertybes. Juose dominuoja buvusio režimo uždrausti bundančio nacionalizmo simboliai, ne mažiau svarbūs ir šiandieninėje politikoje, svarbiausi tų metų įvykiai, turėję atgarsį ir vėlesnei nacionalinei savivokai, pagaliau - pagarba piliečio teisėms.

Kaip sakė ambasados kultūros atašė Daiva Parulskienė, įvairios paskirties plakatus parodai atrinko prof. Juozas Galkus, paroda parengta bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaliniu muziejumi bei Lietuvos ambasada JK ir veiks iki gegužės 28 d. Plakatus apžiūrėti galima pirmadienį – penktadienį, nuo 10 iki 17 val.

 (Komentarų: 1)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: