„Brexit“ tampant realybe migrantams iš Rytų Europos Jungtinėje Karalystėje kyla vis didesnis priešiškumas. Ksenofobiškos atakos kartojasi vis dažniau, praneša dw.com.

Birželio 23 d. įvykęs referendumas dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES pakeitė migrantų situaciją. Daugelis jų jaučia nerimą dėl savo ateities. 30-metė lietuvė Lina Katutytė, kuri dirba nekilnojamojo turto agente Londone, prisipažino, kad po referendumo rezultatų paskelbimo net bijojo palikt savo namus.

„Nenorėjau eiti į lauką, nes nežinojau, kas manęs ten laukia ir kaip turėčiau jaustis. Buvo pakankamai baisu“, – teigė ji.

L.Katutytės baimės po truputi išnyko, kai ji atsidūrė kavinėje netoli savo namų. Dauguma Londono gyventojų pasisakė už pasilikimą Europos Sąjungoje. Kavinės lankytojai net atsiprašė lietuvės už tokius balsavimo rezultatus.

Tiesa, ne visi migrantai gali papasakoti tokias istorijas. Rugpjūčio pabaigoje didžiulį rezonansą sukėlė lenkų migranto Arkadiuszo Jozwiko nužudymas.

Rytų europiečių įdarbinimo centro vadovė Barbara Drozdowicz teigė, kad kas antras šiuo metu į centrą užsukantis migrantas pasakoja apie patiriamą diskriminaciją.

„Kai kuriems žmonėms atrodo, kad po tokių referendumo rezultatų, jie laisvi atvirai reikšti savo neapykantą migrantams. Tai nebūtinai reiškia smurtą ar fizinę prievartą. Dažniau migrantai tampa žodinių išpuolių aukomis“, – pasakojo B.Drozdowicz.

„Guardian“ žiniomis, iš 60 neapykantos kurstymo atvejų, apie kuriuos buvo pranešta policijai nuo referendumo, 31 buvo nukreiptas prieš lenkų tautybės žmones. Lietuviai, latviai ir rumunai taip pat sulaukė ne vieno išpuolio.

B.Drozdowicz teigimu, vis daugiau imigrantų galvoja apie sugrįžimą į savo šalis. „Vis daugiau žmonių mums uždavinėja tokius klausimus“, – nurodė ji.

Lietuvė L.Katutytė žurnalistams taip prisipažino jaučianti, kaip keičiasi atmosfera Jungtinėje Karalystėje. Jos teigimu, nemažai pažįstamų rimtai galvoja apie grįžimą.

„Daugelis žmonių paliko savo šeimas ir namus dėl ekonominių priežasčių. Tai buvo priverstinis sprendimas. Dabar dėl politinių priežasčių jie priversti galvoti apie grįžimą. Niekas nežino, kas bus toliau“, – kalbėjo L.Katutytė.