Lucasas: Baltijos šalių žlugimo išvengta, tačiau sunkumai dar šiek tiek tęsis - Anglija.lt
 

Lucasas: Baltijos šalių žlugimo išvengta, tačiau sunkumai dar šiek tiek tęsis 

Nerimas dėl finansinio kracho Rytų Europoje susilpnėjo. Lenkija, turinti didžiausią ekonomiką regione, dėka išorinės pagalbos, gudrių sprendimų bei atsigavimo ženklų Vakarų Europoje, sugebėjo visiškai išvengti recesijos. Taip pat labiausiai nukentėję šalys šiandien gali lengviau atsikvėpti, rašo įtakingo britų savaitraščio „The Economist“ žurnalistas Edwardas Lucasas.

Šią savaitę „Moody‘s“ reitingų agentūra labiausiai nuo krizės nukentėjusios trijulės – Vengrijos, Latvijos ir Islandijos, ekonomikas įvertino kaip „trapiai besistabilizuojančias“. Dėka smukusio importo ir užsienio investuotojams refinansavus vietines antrines įmones, antrąjį ketvirtį Latvijos biudžeto balansas buvo teigimas – 14,2 proc. šalies BVP, kuomet prieš metus jis buvo deficitinis – 15,1 proc. Latvijos ekonomika susitraukė 18,7 proc., tačiau, rodos, sunkiausi laikai jau praeityje ir kai kurios pramonės šakos pradeda atsigauti.

Bankai per šiuos metus dėl finansinio sunkmečio prarado beveik 1 mlrd. dolerių. Tai skaudus smūgis akcininkams, kurių didžioji dalis yra skandinavai. Tačiau, nepaisant liūdnų prognozių, tik vienam Latvijos bankui prireikė pagalbos. Niūrių pesimistų prognozės, kad pirmiausiai Latvijos, o vėliau Estijos bei Lietuvos valiutos bus devalvuotos, neišsipildė.

Vis dėlto Latvija dar neišsikapanojo iš politinės ir ekonominės netvarkos. Šalis daugiausiai laikosi tik dėl išorinių investuotojų, ypač ES ir TVF, kurie mano, kad verta Latviją paremti mažokomis, lyginant su įprastomis sumomis tokiose situacijose, paskolomis. Liepą Europos Komisija paskolino 1,2 mlrd. eurų, o gruodį buvo pasiektas susitarimas su TVF dėl 7,5 mlrd. eurų paskolos. Teoriškai pinigų gavimas buvo susietas su išlaidų apkarpymu bei mokesčių didinimu. TVF, duodama paskolą, nenoriai sutiko, kad 2010 m. Latvijos biudžeto deficitas turėtų sumažėti iki 8,5 proc. Dėl to kai kurių valstybės tarnautojų darbo užmokestis sumažėjo trečdaliu.

Realus trūkumas yra tas, kad besiriejantys Latvijos politikai išvengė rimtų pakeitimų šalies viešajame sektoriuje ir valstybės tarnyboje. Tautos partija, valdančios koalicijos narė, pranešė, jog gali blokuoti planuojamą turto mokestį. Vyriausybė šalies kreditoriams prižadėjo, kad šis įstatymas bus įgyvendintas, tačiau pirmiau turi užsitikrinti paramą parlamente. Kai kurie aukštesnieji Tautos partijos nariai nori iškeisti fiksuotą valiutos kursą į sistemą, kuomet yra nustatomos kurso „lubos“ ir „grindys“, jei šios ribos peržengiamos – grįžtama prie fiksuoto valiutos kurso. Neseniai už ekonomiką ir pinigus atsakingas Europos Komisijos narys Joaquinas Almunia mokė Latvijos ministrą pirmininką Valdį Dombrovskį, kad reikia pasiekti bendrą susitarimą dėl pastarojo klausimo. Tačiau V. Dombrovskis niekaip negali priversti aukštųjų koalicijų narių priimti sprendimus, nes pastariesiems labiau patinka bambėti, nei balsuoti dėl vyriausybės politikos.

Pašaliečiams Latvijos politikai atrodo erzinantys ir neįspūdingi, tačiau jie nelinkę paleisti šalį plaukti pasroviui ar įstumti į devalvaciją. Suirutė Latvijoje gali lengvai išplisti į kaimynines šalis, netgi Vengriją. Pasak vieno tarptautinio bankininko, šalies didžiausias turtas – kaimynų populiarumas. Svetimi pinigai gali trumpam „užkišti skylę“ viešuosiuose finansuose ir taip padėti išvengti katastrofos, tačiau tai nėra gerovės receptas. Latvija neišsprendė augimą stabdančių problemų (korupcija, prastos visuomeninės paslaugos), kai laikai dar buvo geri. Ji jų nesprendžia ir užklupus sunkmečiui.

Nerimas dėl finansinio kracho Rytų Europoje susilpnėjo. Lenkija, turinti didžiausią ekonomiką regione, dėka išorinės pagalbos, gudrių sprendimų bei atsigavimo ženklų Vakarų Europoje, sugebėjo visiškai išvengti recesijos. Taip pat labiausiai nukentėję šalys šiandien gali lengviau atsikvėpti, rašo įtakingo britų savaitraščio „The Economist“ žurnalistas Edwardas Lucasas.

Šią savaitę „Moody‘s“ reitingų agentūra labiausiai nuo krizės nukentėjusios trijulės – Vengrijos, Latvijos ir Islandijos, ekonomikas įvertino kaip „trapiai besistabilizuojančias“. Dėka smukusio importo ir užsienio investuotojams refinansavus vietines antrines įmones, antrąjį ketvirtį Latvijos biudžeto balansas buvo teigimas – 14,2 proc. šalies BVP, kuomet prieš metus jis buvo deficitinis – 15,1 proc. Latvijos ekonomika susitraukė 18,7 proc., tačiau, rodos, sunkiausi laikai jau praeityje ir kai kurios pramonės šakos pradeda atsigauti.

Bankai per šiuos metus dėl finansinio sunkmečio prarado beveik 1 mlrd. dolerių. Tai skaudus smūgis akcininkams, kurių didžioji dalis yra skandinavai. Tačiau, nepaisant liūdnų prognozių, tik vienam Latvijos bankui prireikė pagalbos. Niūrių pesimistų prognozės, kad pirmiausiai Latvijos, o vėliau Estijos bei Lietuvos valiutos bus devalvuotos, neišsipildė.

Vis dėlto Latvija dar neišsikapanojo iš politinės ir ekonominės netvarkos. Šalis daugiausiai laikosi tik dėl išorinių investuotojų, ypač ES ir TVF, kurie mano, kad verta Latviją paremti mažokomis, lyginant su įprastomis sumomis tokiose situacijose, paskolomis. Liepą Europos Komisija paskolino 1,2 mlrd. eurų, o gruodį buvo pasiektas susitarimas su TVF dėl 7,5 mlrd. eurų paskolos. Teoriškai pinigų gavimas buvo susietas su išlaidų apkarpymu bei mokesčių didinimu. TVF, duodama paskolą, nenoriai sutiko, kad 2010 m. Latvijos biudžeto deficitas turėtų sumažėti iki 8,5 proc. Dėl to kai kurių valstybės tarnautojų darbo užmokestis sumažėjo trečdaliu.

Realus trūkumas yra tas, kad besiriejantys Latvijos politikai išvengė rimtų pakeitimų šalies viešajame sektoriuje ir valstybės tarnyboje. Tautos partija, valdančios koalicijos narė, pranešė, jog gali blokuoti planuojamą turto mokestį. Vyriausybė šalies kreditoriams prižadėjo, kad šis įstatymas bus įgyvendintas, tačiau pirmiau turi užsitikrinti paramą parlamente. Kai kurie aukštesnieji Tautos partijos nariai nori iškeisti fiksuotą valiutos kursą į sistemą, kuomet yra nustatomos kurso „lubos“ ir „grindys“, jei šios ribos peržengiamos – grįžtama prie fiksuoto valiutos kurso. Neseniai už ekonomiką ir pinigus atsakingas Europos Komisijos narys Joaquinas Almunia mokė Latvijos ministrą pirmininką Valdį Dombrovskį, kad reikia pasiekti bendrą susitarimą dėl pastarojo klausimo. Tačiau V. Dombrovskis niekaip negali priversti aukštųjų koalicijų narių priimti sprendimus, nes pastariesiems labiau patinka bambėti, nei balsuoti dėl vyriausybės politikos.

Pašaliečiams Latvijos politikai atrodo erzinantys ir neįspūdingi, tačiau jie nelinkę paleisti šalį plaukti pasroviui ar įstumti į devalvaciją. Suirutė Latvijoje gali lengvai išplisti į kaimynines šalis, netgi Vengriją. Pasak vieno tarptautinio bankininko, šalies didžiausias turtas – kaimynų populiarumas. Svetimi pinigai gali trumpam „užkišti skylę“ viešuosiuose finansuose ir taip padėti išvengti katastrofos, tačiau tai nėra gerovės receptas. Latvija neišsprendė augimą stabdančių problemų (korupcija, prastos visuomeninės paslaugos), kai laikai dar buvo geri. Ji jų nesprendžia ir užklupus sunkmečiui.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: