„Galiu jums pateikti visiškai nuoširdų atsakymą“. Na, štai čia ir buvo mestelėta bomba. M. Markle tęsė: „Kai aš laukiausi, du dalykai buvo mano kasdienybė: kalbos apie tai, kad būsimajam vaikui nebus suteikta apsauga ar nebus suteiktas titulas, ir susirūpinimas bei pokalbiai apie tai, kokio tamsumo bus vaiko odos spalva“.

Šiuo vienu sakiniu monarchijos institucija buvo iš karto pasmerkta kaip pagiežinga ir piktavališka (nes nesuteikė karališkojo statuso ir septintos vietos eilėje į sostą), beširdė (nes nesuteikė vaikui apsaugos) ir – tai visų blogiausia – rasistinė. Iš šios dramos iškyla didysis konstitucinis klausimas, rašo dailymail.co.uk.

Visgi žurnalistas ir karališkosios šeimos biografas Robertas Hardmanas nuoširdžiai mano, kad tokie kaltinimai monarchijai nėra teisingi. Padedama O. Winfrey, pora kaltinimus nagrinėjo ilgai ir išsamiai. Tačiau visgi galiausiai du jų teiginiai iš minėtųjų, panašu, tiesos neatitinka, o trečiasis yra geriausiu atveju miglotas, teigia R. Hardmanas.

Viso interviu metu daugybę kartų buvo akcentuojama tiesa, nors karališkųjų rūmų darbuotojai buvo įnirtingai kaltinami melu. Tad, ko gero, būtų logiška atidžiau išanalizuoti prieštaringiausias interviu akimirkas.

Kai gimė princo Harry ir M. Markle sūnus, ne kas kitas, o pačios poros atstovai aiškiai pareiškė, kad Saseksai nenori, jog Archie būtų suteiktas titulas. Vertėtų prisiminti, jog tuo metu buvo daug neaiškumų dėl pačių įvairiausių dalykų. Tarkime, kai Saseksų tarnautojai pranešė, kad kunigaikštienė netrukus gimdys, iš tiesų jau buvo prabėgusios aštuonios valandos po gimdymo.

Visgi titulo atžvilgiu viskas buvo aiškiau nei aišku: ačiū, nereikia. Tiesą pasakius, Archie turėjo neblogą titulų pasirinkimą. Jis galėjo būti (ir teoriškai yra) Dambartono grafas.

Tai garbės titulas, skiriamas vyriausiajam Sasekso kunigaikščio sūnui. Nutarusi, kad grafo titulas Archie yra pernelyg didingas, pora būtų galėjusi jį paprasčiausiai pavadinti lordu Archie, parinkdami kunigaikščio sūnui įprastą ir prideramą titulą.

Tačiau Harry‘iui ir Meghan nė vienas iš šių variantų netiko. Jų vaikas tapo paprasčiausiai Archie Harrisonu Mountbattenu-Windsoru. Tada poros biografas ir mėgstamas žurnalistas Omidas Scobie tviteryje paskelbė sprendimui pritariantį įrašą:

„Visa tai jam suteiks galimybę gyventi kaip įmanoma normalesnį gyvenimą“. Na, o dabar jau sakoma, kad tai buvo „netiesa“. Pasirodo, Meghan ir Harry‘is iš tiesų norėjo, kad Archie būtų princas. O štai karališkoji šeima ir (arba) dvariškiai (taip ir neaišku, kas tiksliai) nesutiko.

„Jų manymu, toks sprendimas buvo tinkamas“, – teigė Meghan. „Jokio paaiškinimo nebuvo“, – pridūrė kunigaikštienė. Tačiau jokio paaiškinimo ir nereikėjo. Visos taisyklės buvo išdėstytos dar 1917-ųjų lapkričio 30 d. specialiame karaliaus Jurgio V nurodyme.

Jame dėstoma, kad monarcho vaikai, monarcho sūnų vaikai ir vyriausiasis Velso princo anūkas yra laikomi princais ar princesėmis, jiems priskiriamas „jo karališkosios didenybės“ arba „jos karališkosios didenybės“ titulas. Kitaip tariant, kai Velso princas taps karaliumi, Archie bet kokiu atveju taps princu. Kadangi egzistuoja tokios taisyklės, joks „sprendimas“ negalėjo būti priimtas.

Suprantama, Saseksai galėjo suirzti dėl to, kad karalienė Elžbieta II pakeitė Jurgio V nustatytas taisykles Kembridžo kunigaikščio ir kunigaikštienės labui. Visgi tai neturi nieko bendra su Archie ar jo tėvų sumenkinimu. Iš tiesų pokyčiai įvyko 2012-aisiais, dar gerokai iki to laiko, kai Kembridžai susilaukė vaikų.

1917-ųjų taisyklės buvo pakeistos, nes siekta paprasčiausiai išvengti diskriminacijos lyties pagrindu. Jeigu būtų laikomasi senųjų taisyklių, o vyriausiasis Kembridžų vaikas būtų mergaitė, ji neturėtų karališkojo titulo, o štai jaunesnis brolis jau būtų buvęs „jo karališkoji didenybė princas“.

Tiesa, pirmasis poros vaikas buvo princas George‘as, tad šiuo atveju toks žingsnis galiausiai nebuvo būtinas. Sasekso kunigaikštienė užsiminė, kad net tada, kai Archie sulauks „jo karališkosios didenybės“ titulo, jau bus rezgamas kažkoks slaptas planas šį titulą atimti.

Užuot nagrinėjusi hipotetinius ateities veiksmus, pora galėjo tiesiog prisiminti Vesekso grafos ir grafienės atvejį. Abu jų vaikai, duktė ir sūnus, gimę įgijo teisę į princo ir princesės – „jų karališkųjų didenybių“ – titulus, tačiau jų tėvai nusprendė šių titulų paprasčiausiai nepasirinkti.

Tad, R. Hardmano teigimu, aiškinimai apie tai, kad neturėdamas princo titulo Archie neteks saugumo, neturi jokio racionalaus pagrindo. Jeigu taip ir būtų, su karališkąja šeima tai neturėtų nieko bendro. Tai Didžiosios Britanijos vidaus reikalų sekretorės Priti Patel darbas – politinius klausimus sprendžia ji. Ko gero, jai nebūtų malonu sulaukti kaltinimų rasine kūdikio diskriminacija.

Štai ir atėjo metas bene didžiausio atgarsio susilaukusiam interviu momentui. Meghan tvirtino, kad viso jos nėštumo metu teko susidurti su nemaloniu smulkmeniškumu ir „pokalbiais“ (tokių, pasak jos, buvo ne vienas), susijusiais su būsimojo vaiko odos spalva. Meghan pripažino, kad pati asmeniškai nebuvo šių pokalbių liudininkė.

Tačiau prabėgus valandai galiausiai prie interviu prisijungęs princas Harry‘is numatyto scenarijaus nesilaikė. Jis visiškai sujaukė ir suniokojo savo žmonos pasakojimą. Šnekėdamas apie „tą pokalbį“ (pasak jo, tik vieną), princas aiškino, kad jis įvyko „nėštumo pradžioje“.

Jis taip pat pridūrė: „Na, jau iš pradžių, kai mes dar nė nebuvome susituokę, buvo akivaizdžių ženklų, kad laukia nemaži sunkumai.

R. Hardmano manymu, tai nereiškia, kad minėtasis pokalbis (ar netgi pokalbiai) neįvyko. Tačiau nepateikiamas joks kontekstas. Išdėstyti tik padriki ir vienas kitam prieštaraujantys teiginiai apie rasinę potekstę turintį „sprendimą“ nesuteikti titulo, kurio tuo metu apskritai dar nebuvo, ir karališkosios šeimos iš vyriausybės perimtas galias, kas taip pat neįvyko.

Tad tai neatrodo užtektinas pagrindas pasmerkti monarchiją ar skambinti pavojaus varpais. Panašu, kad požiūris į monarchiją yra susijęs veikiau su emocijomis, o ne su faktais. Sasekso kunigaikštis sakė neturintis kitos išeities ir privalantis sutikti su žiniasklaidos pasiūlymais, nes praėjusiais metais šeima „tiesiogine prasme nutraukė finansavimą“.

Kai kurie tai gali vertinti kaip pagirtiną bandymą siekti finansinės nepriklausomybės. Kiti visgi pažymės, kad princo tėvas apmokėdavo poros sąskaitas ankstesniais metais, kai jiedu buvo užsiėmę bandymais sukurti „SussexRoyal“ prekės ženklą ir organizuoti su juo susijusius renginius bei gaminti suvenyrus.

Sasekso kunigaikštienė teigia buvusi tikra dėl kontrolės pamišusių rūmų darbuotojų, kontroliavusių jos pasą, raktus ir netgi pietų planus, kalinė. Tačiau vėliau ji visgi sakė, kad rūmams niekas nerūpėjo.

„Nebuvo jokių gairių. Nebuvo jokio apmokymo, kuris veikiausiai buvo organizuojamas kitiems šeimos nariams. Bet man toks dalykas pasiūlytas nebuvo“, – tikino M. Markle. Tad kaip ten buvo iš tiesų? Panašu, kad klausimų yra tikrai žymiai daugiau nei atsakymų.

Akivaizdu, jog abiejose pusėse nestinga kaltės ir galėjimosi. Suprantama, dabar, atvertę naują gyvenimo lapą, Saseksai jaučiasi gerokai laimingesni, tad jiems veikiausiai norisi pasiteisinti dėl savo sprendimo. Tačiau jie visgi labiau stengėsi atsitverti, o ne bendradarbiauti.

Asmeninė tokio elgesio kaina išties nemenka. Tad R. Hardmanas mano, kad reikėtų išgirsti dar vieną „nuoširdų“ atsakymą į dar vieną klausimą: ar tikrai vertėjo taip pasielgti?