Prieš vizitą Briuselyje, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas paragino Vakarų sąjungininkus padėti  „išlaikyti gyvą laisvės liepsną“ Ukrainoje.  „Vladimiras Putinas jau dabar patiria  nesėkmę Ukrainoje. Ukrainos žmonės pasirodė esantys nepaprastai drąsūs ir atkaklūs gindami savo tėvynę, kuri susidūrė su neišprovokuotu puolimu“, – „Sky News“ citavo B. Johnsoną.

Apie sprendimą skirti papildomą ginkluotę Ukrainai B. Johnsonas kalbės NATO ir G7 lyderių susitikimų serijoje. Jungtinė Karalystė jau anksčiau išsiuntė į Ukrainą daugiau nei 4000 prieštankinių ginklų, įskaitant naujos kartos  lengvųjų prieštankinių ginklų sistemas (Nlaws) ir raketas „Javelin“.

Briuselyje ketvirtadienį vyks trys viršūnių susitikimai dėl Rusijos karo Ukrainoje. Tai specialus NATO viršūnių susitikimas, ES šalių lyderių konsultacijos bei G7 grupės viršūnių konferencija. Juose, be kita ko, bus kalbama apie tolesnę paramą Ukrainai bei naujas baudžiamąsias priemones Rusijai. Į Briuselį atvyko ir JAV prezidentas Joe Bidenas, kuris dalyvaus visuose trijuose susitikimuose. Tai jau trečioji jo viešnagė Europoje nuo kadencijos pradžios 2021 metų sausį.

Baltieji rūmai pranešė, kad Briuselyje bus paskelbta apie naujas sankcijas Rusijai. NATO viršūnių susitikime per nuotolį kalbės Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

ES viršūnių susitikime greičiausiai bus priimtas sprendimas dėl solidarumo fondo Ukrainai, skirto atstatyti šalį po karo. G7 šalių vadovus į susitikimą pakvietė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.

Vokietija šiuo metu pirmininkauja grupei, kuriai dar priklauso JAV, Prancūzija, Didžioji Britanija, Italija, Kanada ir Japonija. Dar viena susitikimų tema gali būti humanitarinė parama karo pabėgėliams iš Ukrainos. JT Pabėgėlių agentūros (UNHCR) duomenimis, nuo karo pradžios Ukrainą paliko 3,6 mln. žmonių. Iki šiol daugiausiai jų priėmė kaimyninė Lenkija.