Nors sugrįžtantys į Lietuvą emigrantai sako, kad valstybės politika nenulėmė jų apsisprendimo gyventi tėvynėje, mokslininkai pažymi, kad tai – netiesa. Kartais emigrantus į Lietuvą sugrąžina net tokios programos, kurios iš pirmo žvilgsnio nieko bendra su migracijos politika neturėjo.

Tyrimą apie sugrįžusių emigrantų galimybes įsitvirtinti Lietuvos darbo rinkoje atlikęs Viešosios politikos ir vadybos instituto mokslininkas Egidijus Barcevičius tikino, kad emigratus sugrąžina Lietuvoje besikuriančios tarptautinės kompanijos, projektas „Kurk Lietuvai“, o labiausiai vis dėlto stabdo maži atlyginimai ir neigiamas visuomenės požiūris.

Visi nori „padėti į vietą“

Buvusi „Investuok Lietuvoje“ direktorė, dabar „Barclays“ technologijų centrui Lietuvoje vadovaujanti Milda Dargužaitė tvirtina, kad norint susigrąžinti talentingiausius emigrantus Lietuvoje pirmiausia reikia atsikratyti įpročio juos žeminti. Be to, dar reikėtų reformuoti Lietuvos švietimo sistemą, sudaryti bent įmanomas sąlygas užsidirbti ir plėtoti „Kurk Lietuvai“ programą.

„Tas nusiteikimas priešiškas labiausiai trukdo. Jis įsitvirtinęs Lietuvoje ir jį labai sunku pakeisti. (…) Net čia nuskambėjo klausimas, ar sugrįžusiam buvo patiestas raudonas kilimas. Nė vienam iš mūsų to kilimo nereikia, bet visi galvoja, kad reikia.

Iš tikrųjų reikia tik to, kad žmonės suprastų, ką mes atsivežame. Kad žmonės negalvotų, kad čia atvažiavo „kažkokia“ ir reikia ją kuo greičiau nusodinti. Tačiau tas nusiteikimas buvo visada. Mane net rimti žmonės jautėsi turintys padėti į vietą arba aš turėjau kažkaip ypatingai nusižeminti, parodyti, kad nesu pasikėlusi, o tik tada galėjome kalbėti“, – ketvirtadienį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute vykusioje diskusijoje pareiškė M.Dargužaitė.

Mokėti padorias algas

Pasak M.Dargužaitės, Lietuvos vadovams reiktų suprasti, kad talentai visur talentai, tačiau lietuvių kilmės talentai tėvynėje dar gali būti nusiteikę iš patriotiškumo dirbti Lietuvai už mažiau nei kur nors kitur.

„Tai nereiškia, kad emigrantas savaime geresnis, anaiptol. Tačiau, jei mes turime tokių, kurie padarę tarptautines karjeras, tai jiems čia neturi būti uždaromos durys. Į aukščiausias pozicijas reikia talentingiausių žmonių, nepaisant kokia jų tautybė ar pilietybė. Kita vertus, mes turime būrį lietuvių, kurie atvažiuotų čia ir dirbtų nebūtinai už tarptautines algas. Mes tą turime išnaudoti ir tikrai neišnaudojame“, – sakė ji.

M.Dargužaitė dar pridūrė, kad talentus reikėtų vilioti ne tik į privačias įmones, bet ir į valstybinį sektorių. Ji pripažino, kad kol kas čia didžiausia kliūtis – ypatingai mažos algos ir nenormaliai vykstantys konkursai.

Švietimas, pilietybė ir balsavimas

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto vyriausiasis mokslo darbuotojas Tomas Balkelis pridūrė, kad mokslo bendruomenę itin paskatintų sugrįžti švietimo reforma.

Pasak jo, reikia ne peržiūrėti krepšelių sistemą, o Lietuvos universitetuose įvesti tarptautinius dėstytojų vertinimo kriterijus, kad akademinė bendruomenė atsivertų ir priimtų specialistus iš užsienio.

„Kurk Lietuvai“ vadovas Paulius Vertelka sako, kad šį projektą, pagal kurį Lietuvoje viešajame sektoriuje kviečiami padirbėti užsienio lietuviai, derėtų plėsti. Dabar, pasak jo, jau 70 proc. projekto dalyvių lieka dirbti Lietuvoje, o ateityje galbūt galėtų pasilikti visi. Panašias programas, anot jo, galima būtų vystyti universitetuose ir net mokyklose.

„Strategic Staffing Solutions“ vadovas Mantautas Paškevičius dar pridėjo, kad užsienyje gyvenantys lietuviai mieliau grįžtų į Lietuvą, jei nebebūtų vadinami emigrantais. Taip, pasak jo, gelbėtų dvigubos pilietybės ir elektroninio balsavimo įteisinimas.

Protų medžiotoja: „Tikri talentai visada laukiami“

Tuo tarpu protų medžiokle užsiimanti Nijolė Kelpšaitė diskusijoje prieštaravo M.Dargužaitės išsakytai minčiai, kad talentingi emigrantai Lietuvoje negerbiami.

„Darbdavių nusiteikimas yra labai geras, kai kalbame apie vadovus ir kandidatus į kitas aukščiausias pareigas“, – sakė ji.

Prisiminusi, kaip prisikvietė „Teo“ vadovu Kęstutį Šliužą, N.Kelpšaitė atkreipė dėmesį net ir pati nustebusi, kad daugelis jos kalbintų karjerą užsienyje padariusių lietuvių su malonumu svarstė galimybes grįžti dirbti į tėvynę.

Tačiau ji pripažino, kad yra ir kita medalio pusė. Kai kurie užsienyje gyvenantys lietuviai mano, kad padirbę vadybininkais užsienyje jau gali taikyti į generalinius direktorius Lietuvoje.

N.Kelpšaitė pripažino, kad darbdaviai skeptiškai žvelgia į iš emigracijos sugrįžusius juodadarbius, kadangi šie būna įpratę gauti dešimt kartų didesnes algas ir dar būti gerbiami. „Deja, gerbti mūsų verslininkai dar ne visi ir ne visada yra pasiruošę“, – sakė ji.