JAV, Didžioji Britanija ir Vokietija nusiųs didelį karinį kontingentą į Baltijos, Vidurio ir Pietų Europos šalis. Tai, remdamasis savo šaltiniais NATO, pranešė laikraštis „The Daily Telegraph“.

Leidinio duomenimis, kaip tik šie planai bus svarstomi trečiadienį Briuselyje 28 Aljanso šalių gynybos ministrų susitikime. Svarbiausias NATO karinio aktyvumo didinimo regione tikslas – duoti atkirti Rusijos keliamoms hibridinėms grėsmėms.

„The Daily Telegraph“ žiniomis, iš viso planuojama nusiųsti po vieną 500-1000 kariškių batalioną į Estiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Rumuniją ir Bulgariją. Juos daugiausia sudarys amerikiečiai, britai ir vokiečiai. Tai bus labai mobilios specialiosios pajėgos, kurios, be kita ko, bus ginkluotos zenitinėmis raketomis ir pačios galės prašyti orlaivių paramos.

„Šito reikia tam, kad Rusija suprastų: jeigu ji mėgins kažko imtis prieš Baltijos šalis arba Lenkiją, Rumuniją ar Bulgariją, tai tučtuojau susidurs su Didžiosios Britanijos, Amerikos ar Vokietijos kariuomene“, – cituoja laikraštis savo šaltinį Aljanse.

Leidinio duomenimis, planas bendrais bruožais turėtų būti suderintas „per savaitę“, bet detalės, pavyzdžiui, tikslus dislokuojamų kariškių skaičius, bus ilgesnio svarstymo objektas.

Mažai kam kyla abejonių, kad toks pajėgų dislokavimas Kremliaus būtų įvertintas kaip provokacija ir Vašingtono „apsupties“ įrodymas, rašo „The Telegraph“.

Jungtinės Karalystės (JK) ambasadorius prie NATO Adamas Thomsonas teigia, kad toks NATO požiūris – tai „sugrįžimas į ateitį“, sugrįžimas prie esminio kolektyvinės gynybos principo, tačiau su moderniomis detalėmis.

„Tai rodo, kad NATO imasi energingesnių veiksmų nei buvo elgtasi po Šaltojo karto, siekdama didinti dalyvavimą į rytus ir pagal poreikį į pietus, tačiau griežtai darydama tik tai, kas yra būtina“, - patikino A. Thomsonas.

„Manau, ministrai sutars dėl itin inovatyvaus požiūrio, kuris iš esmės skirsis nuo Šaltojo karo. NATO tikina pačią save, kad gali patikimai daryti tai, dėl ko buvo sukurta ir turi sutartyje numatomus įsipareigojimus tai daryti, t.y. ginti savo nares“, - tęsė jis.

„Atgrasymas – tai esminė NATO paskirtis“, - neabejojo jis. „NATO turi būti pakankamai stipri ne tam, kad galėtų kovoti, o tam, kad mes galėtume gyventi kasdienį savo gyvenimą be nerimo dėl gynybos“, - teigė A. Thomsonas.

Aptars papildomus pajėgumus

NATO gynybos ministrai trečiadienį ketina patvirtinti planus plėsti Aljanso karinį buvimą Rytų Europoje, nes nerimaujama dėl Rusijos veiksmų.

Lietuvos pareigūnai BNS sakė, kad sutarimas dėl tokių priemonių būtinybės Aljanso dokumentuose turėtų būti įtvirtintas pirmą kartą, tačiau konkretūs pajėgumai bus derinami vėliau.

Susitikimo išvakarėse paskelbtame Lietuvos krašto apsaugos ministerijos pranešime teigiama, kad NATO „peržiūri atgrasymo ir gynybos laikyseną“, reaguodama į „blogėjančią saugumo situaciją Baltijos regione bei didėjančią terorizmo grėsmę Aljanso pietuose“.

Dėl konkrečių saugumo priemonių Rytų Europoje tikimasi susitarti iki liepos mėnesį Varšuvoje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo.

Reaguojant į Rusijos veiksmus, Lietuvoje jau dislokuota kuopa JAV karių, karinė technika ir įkurtas nedidelis NATO štabas.

Baltijos šalys siekia, kad kiekvienoje iš jų būtų dislokuota po tarptautinį batalioną. Papildomų NATO pajėgų siekia ir kaimyninė Lenkija. Vakarų sąjungininkai sutinka siųsti rotuojamas pajėgas, bet siūlymai steigti nuolatines bazes kol kas paramos nesulaukia, nerimaujant dėl Rusijos reakcijos.

Maskva teigia, kad papildomą NATO infrastruktūrą prie savo sienų laiko grėsme, ir žada imtis atsakomųjų priemonių.

Dvi dienas Briuselyje vyksiančiame susitikime, kuriame Lietuvai atstovaus krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, daug dėmesio taip pat turėtų būti skirta situacijai Sirijoje bei Libijoje bei kovai su „Islamo valstybės“ grupuote.

Parengta pagal BNS, ELTA informaciją