Naujausi duomenys: absoliučiame skurde gimtinėje gyvena 8 iš 100 lietuvių - Anglija.lt
 

Naujausi duomenys: absoliučiame skurde gimtinėje gyvena 8 iš 100 lietuvių  

Absoliutaus skurdo lygis šalyje 2019 metais siekė 7,7 procento – tiek gyventojų per mėnesį gavo mažiau nei 251 eurą pajamų, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.

Absoliutaus skurdo lygį taip pat laikomos pasiekusios dviejų tėvų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus šeimos, per mėnesį turinčios ne daugiau 527 eurus pajamų. Taigi, pernai žemiau absoliutaus skurdo ribos gyveno apie 215 tūkst. Lietuvos gyventojų. 

Tiesa, užpernai absoliučiame skurde buvo 11,1 proc. gyventojų, tad šis statistinis rodmuo gerėja.

„Tai yra didelis pokytis. (...) Beveik 100 tūkst. sumažėjo žmonių, esančių žemiau absoliučios skurdo ribos“, – spaudos konferencijoje sakė Statistikos departamento generalinė direktorė Jūratė Petrauskienė.

„Per pastaruosius kelerius metus stebime, kad absoliutus skurdas mažėja visose amžiaus grupėse. Tai yra labai džiugu“, – pridūrė ji. Statistiniai duomenys rodo, kad žemiau absoliučios skurdo ribos gyveno 6,2 proc. miestų gyventojų, o kaime tokių žmonių buvo 10,8 procento.

Vaikų iki 18 metų amžiaus absoliutaus skurdo lygis buvo didesnis nei darbingo ar pensinio amžiaus asmenų, tačiau mažėja ir jis. 2019 metais vaikų absoliutaus skurdo lygis sudarė 8,4 proc. ir, lyginant su 2018 metais, sumažėjo 5,6 proc. punkto.

Absoliutaus skurdo ribą kasmet apskaičiuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Šis pajamų dydis yra reikalingas minimaliems asmens maisto ir prekių bei paslaugų poreikiams patenkinti.

Statistikos departamento duomenys rodo, kad jeigu valstybė neskirtų socialinių išmokų, absoliutus skurdas šalyje pernai būtų beveik dvigubai didesnis – 15,1 procento.

Užpernai šis skirtumas buvo mažesnis, kas reiškia, kad valstybės parama vis labiau padeda ištraukti žmones iš absoliutaus skurdo, teigė Statistikos departamento direktorė. Pasak jos, blogiausiai Lietuvoje statistiškai iki šiol verčiasi vieniši asmenys, vyresni nei 65 metų.

Departamento duomenimis, žemiau absoliutaus skurdo ribos buvo 35,1 proc. senatvės pensininkų. Taip pat sunkiai verčiasi statistinis suaugęs asmuo su vienu ar daugiau vaikų.

Mažėja ir skurdo rizikos lygis

Skurdo rizikos lygis pernai siekė 20,6 proc. ir per metus sumažėjo 2,3 punkto. Žemiau skurdo rizikos ribos pernai gyveno beveik 600 tūkst. žmonių. Pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 17,1 proc. gyventojų, o kaime – 27,9 procento. Abejose demografinėse grupėse skurdo rizikoje esančių žmonių mažėja.

Skurdo rizikos riba 2019 metais buvo 379 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 797 eurai šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.

Statistika rodo, kad labiausiai skurdo rizikos riba mažėjo vyresnių nei 65 žmonių kategorijoje, bet ši grupė vis tiek lieka rizikingiausia patirti skurdą.

Absoliutaus skurdo lygis šalyje 2019 metais siekė 7,7 procento – tiek gyventojų per mėnesį gavo mažiau nei 251 eurą pajamų, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.

Absoliutaus skurdo lygį taip pat laikomos pasiekusios dviejų tėvų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus šeimos, per mėnesį turinčios ne daugiau 527 eurus pajamų. Taigi, pernai žemiau absoliutaus skurdo ribos gyveno apie 215 tūkst. Lietuvos gyventojų. 

Tiesa, užpernai absoliučiame skurde buvo 11,1 proc. gyventojų, tad šis statistinis rodmuo gerėja.

„Tai yra didelis pokytis. (...) Beveik 100 tūkst. sumažėjo žmonių, esančių žemiau absoliučios skurdo ribos“, – spaudos konferencijoje sakė Statistikos departamento generalinė direktorė Jūratė Petrauskienė.

„Per pastaruosius kelerius metus stebime, kad absoliutus skurdas mažėja visose amžiaus grupėse. Tai yra labai džiugu“, – pridūrė ji. Statistiniai duomenys rodo, kad žemiau absoliučios skurdo ribos gyveno 6,2 proc. miestų gyventojų, o kaime tokių žmonių buvo 10,8 procento.

Vaikų iki 18 metų amžiaus absoliutaus skurdo lygis buvo didesnis nei darbingo ar pensinio amžiaus asmenų, tačiau mažėja ir jis. 2019 metais vaikų absoliutaus skurdo lygis sudarė 8,4 proc. ir, lyginant su 2018 metais, sumažėjo 5,6 proc. punkto.

Absoliutaus skurdo ribą kasmet apskaičiuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Šis pajamų dydis yra reikalingas minimaliems asmens maisto ir prekių bei paslaugų poreikiams patenkinti.

Statistikos departamento duomenys rodo, kad jeigu valstybė neskirtų socialinių išmokų, absoliutus skurdas šalyje pernai būtų beveik dvigubai didesnis – 15,1 procento.

Užpernai šis skirtumas buvo mažesnis, kas reiškia, kad valstybės parama vis labiau padeda ištraukti žmones iš absoliutaus skurdo, teigė Statistikos departamento direktorė. Pasak jos, blogiausiai Lietuvoje statistiškai iki šiol verčiasi vieniši asmenys, vyresni nei 65 metų.

Departamento duomenimis, žemiau absoliutaus skurdo ribos buvo 35,1 proc. senatvės pensininkų. Taip pat sunkiai verčiasi statistinis suaugęs asmuo su vienu ar daugiau vaikų.

Mažėja ir skurdo rizikos lygis

Skurdo rizikos lygis pernai siekė 20,6 proc. ir per metus sumažėjo 2,3 punkto. Žemiau skurdo rizikos ribos pernai gyveno beveik 600 tūkst. žmonių. Pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 17,1 proc. gyventojų, o kaime – 27,9 procento. Abejose demografinėse grupėse skurdo rizikoje esančių žmonių mažėja.

Skurdo rizikos riba 2019 metais buvo 379 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 797 eurai šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.

Statistika rodo, kad labiausiai skurdo rizikos riba mažėjo vyresnių nei 65 žmonių kategorijoje, bet ši grupė vis tiek lieka rizikingiausia patirti skurdą.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: