Nelegali žvejyba, besaikė žūklė prisideda prie sparčiai mažėjančių jūros gėrybių išteklių Europoje. Vis didesnę dalį šios produkcijos tenka importuoti. Lietuva yra viena didžiausių jūros gėrybių vartotojų – vidutiniškai per metus vienas žmogus jų suvartoja 44,7 kg, kai ES vidurkis yra perpus mažesnis, skelbia „Maritime-executive“.

Liepos 9-oji šiemet yra diena, kai Europos Sąjunga (ES) išnaudojo visus šių metų jūros gėrybių išteklius, vadinasi tam, kad patenkintų paklausą, likusį laikotarpį teks pasikliauti importu. Tai yra beveik mėnesiu anksčiau nei 2000 metais.

Europa suvartoja daug daugiau jūros gėrybių nei jų apskritai įmanoma rasti vidaus vandenyse ar užauginti žuvų fermose. Daugiau nei pusė metinės paklausos užpildoma produkcija iš kitur. Prieš 30 metų Europai apsirūpinti jūros gėrybėmis iš savų vandenų užtekdavo iki rugsėjo ar spalio.

Austrija yra pirmoji šalis, kurioje žuvies kvotos šįmet jau baigėsi, ir tai įvyko dar sausio 17 d. Tuo tarpu Jungtinės Karalystės (JK) (nepaisant to, kad ji apsupta vandeniu) išteklių kvotos baigsis rugsėjo 7 d. Vadinasi, dar keturis mėnesius šalis bus priklausoma nuo importo. Remiantis Europos Komisijos duomenimis (EK), Atlanto vandenyne pagaunama 41 proc. daugiau žuvų, nei turėtų. Šis skaičius Viduržemio jūroje dar didesnis – 88 proc.

Vidutiniškai kiekvienas Europos pilietis per metus suvartoja 22,7 kg jūros gėrybių. Daugiausiai šios produkcijos suvartojama Portugalijoje (55,3 kg), Ispanijoje (46,2 kg), Lietuvoje, (44,7 kg), Prancūzijoje (34,4 kg) ir Švedijoje (33,2 kg).

Kartu minėtos šalys sudaro apie trečdalį viso šios produkcijos suvartojimo ES. Tik keturios ES šalys pagamina daug daugiau nei suvartoja. Tai Kroatija, Nyderlandai, Airija ir Estija.