Latvijoje veikiantis prekybos tinklas „Maxima“ darbuotojų ieško Pasvalyje: šiemet birželį į susitikimą Darbo biržoje buvo kviečiami norintys ten įsidarbinti. Latvijoje panašios paieškos nėra.

Socialiniuose tinkluose pasklido skelbimo nuotrauka, kuriame siūloma įsidarbinti Latvijoje, „Maximos“ prekybos tinkle. Komentatoriai skelbimą vertino aršiai, dalindamiesi nuomone, jog latviai už mažus atlyginimus dirbti nebesutinka.

Skelbime rašoma, kad į „Maximą“ Latvijoje kviečiami dirbti prekių komplektuotojai, sandėlio darbuotojai, fasuotojai – komplektuotojai, virėjai, kepėjai, konditeriai. Jiems siūloma dirbti „Maxima Latvija“ sandėlyje ir maisto gamybos cechuose.

Darbuotojams žadamas apmokėtas tarnybinis viešbutis, apmokėtos transporto išlaidos iš darbo vietos iki gyvenamosios vietos ir atgal vieną kartą per mėnesį, sandėlyje siūlomas darbas pamainomis pasirinktu paros metu, nevėluojantis atlyginimas, nemokami pietūs, sumokėti mokesčiai, sveikatos draudimas išdirbus vienerius metus ir apmokėtas privalomasis sveikatos patikrinimas. Gyventojai kviesti į susitikimą arba prašyti atsiųsti savo gyvenimo aprašymą rusų kalba.

Lietuvos darbo biržos Pasvalio skyriaus vedėjas Marijonas Žagūnis patvirtino, kad „Maxima Latvija“ ieškojo darbuotojų Pasvalyje.

„Susitikimas praktiškai neįvyko. Jie norėjo, kad žmonės siųstų gyvenimo aprašymus ir keli žmonės buvo išsiuntę, bet pakviesti neatvyko. Tai pirmas kartas, kai Latvijos įmonė darbuotojų ieškojo Pasvalyje. Aš jų klausiau, kodėl pasirinko mūsų miestą, ar nėra darbo rinkos Latvijoje, bet jie paaiškino, kad darbuotojų neužtenka ir jų ieško pasienio regionuose, sakė, jog tą dieną važiuoja per keturis rajonus ieškoti darbuotojų“, - kalbėjo M. Žagūnis.

Pasak jo, kitos Latvijos įmonės Pasvalyje darbuotojų neieško, tačiau į užsienį sparčiai išvyksta jaunuoliai, kurie darbą randa savarankiškai.

„Maxima“ papasakojo, ko ieškojo

Lietuvoje veikiančio „Maxima“ tinklo komunikacijos vadovė Renata Saulytė patvirtino, kad „Maxima Latvija“ vasaros sezonui ieškojo darbuotojų, norinčių ir galinčių dirbti logistikos padaliniuose.

„Rygos prieigose yra įsikūrę „Maxima Latvija“ įmonės sandėliai, nuo Pasvalio miesto juos skiria sąlyginai nedidelis atstumas, be to, su Rygos prieigose esančiais padaliniais patogu susisiekti autobusu. Tad jau penkeri metai pasiūlymai įsidarbinti Latvijoje veikiančiuose „Maxima“ sandėliuose teikiami ir potencialiems darbuotojams Lietuvoje. Turime ne vieną šiuo pasiūlymu pasinaudojusį ir vasaros sezonui įsidarbinusį „Maxima“ prekybos tinkle Latvijoje. Šiais metais toks pasiūlymas taip pat buvo pateiktas, nors susidomėjusių juo dar nėra daug, vis tik viliamės, kad norinčių padirbėti Latvijoje lietuvių tikrai atsiras“, - kalbėjo ji.

Lietuvoje veikiančiose „Maximose“ darbo pasiūlymų, skirtų užsieniečiams nėra.

„Visus reikiamus specialistus kol kas sėkmingai randame ir Lietuvoje, tad darbuotojų atsivežti iš užsienio ar teikti specialių darbo pasiūlymų, orientuotų į užsienio piliečius kol kas nereikia. Ieškodami darbuotojų bendradarbiaujame su šalies darbo biržomis, su profesinėmis mokyklomis sudarome trišales profesinio mokymo sutartis. Taip pat ieškodami tam tikrų sričių specialistų, kurių parengiama itin mažai, pavyzdžiui, virėjų, konditerių, mėsininkų, priėmėme sprendimą sunkiai surandamus specialistus apmokyti“, - dėstė R. Saulytė.

Tačiau ji priduria, jog įmonėje jau yra darbuotojų, kurie į Lietuvą atvyko iš svetur ir savo iniciatyva įsidarbino.

„Deja, šiuo metu pastebime darbuotojų trūkumą, o ne perteklių. Ypač ši tendencija jaučiama didžiuosiuose šalies miestuose. Tačiau tai - natūralu. Prekybos sektoriuje darbuotojų poreikis juntamas visada, nes dalis ieško lengvesnio darbo, kiti renkasi galimybę išvykti ir dirbti užsienyje“, - sakė R. Saulytė.

Baltijos šalių darbo rinkos specialistas: Lietuvoje geriausia

Lietuvoje darbo rinkos situacija darbdaviams yra palankiausia, mano įdarbinimo ir personalo atrankos įmonės “Biuro Baltic” vadovas Jurgis Kovas, vertindamas, kiek ir kokios darbo jėgos yra Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

„Vertinant konkretų atvejį Pasvalyje, manau, jį galima susieti su darbuotojų stygiumi Latvijoje, ypatingai Rygos regione. Ten trūksta darbuotojų, kurie nori ir gali dirbti žemesnės kvalifikacijos darbus, todėl įmonės darbuotojų atsiveža iš kitų Latvijos regionų, svarstoma ir galimybė vežtis žmonės iš Lietuvos“, - dėsto pašnekovas.

Anot jo, panaši situacija ir Latvijos pasienyje su Estija, kur žmonės iš kaimiškų regionų viliojami dirbti Estijoje. Dažniausiai darbuotojus iš kaimyninių šalių pasienio regionų vežasi prekybos sektoriaus įmonės, taip pat pramonininkai.

„Užsienyje darbuotojų ieškančios įmonės turi būti didelės ir vienu kartu ieškoti daug darbuotojų – dėl dviejų žmonių neapsimoka vykti svetur. Taip pat siūlomi darbai turi būti pakankamai paprasti ir nereikalaujantys bendravimo su klientais dėl kalbos barjero“, - mano J. Kovas.

Visgi atvirkštinio proceso, kad į Lietuvą nekvalifikuotam darbui būtų kviečiami latviai ar į Latviją – estai, jis nepastebėjo.

„Lietuvos įmonės iš Latvijos vežasi aukštesnės kvalifikacijos darbuotojus, žinau atvejų, kai atsivežami programuotojai ar sistemų administratoriai. Tokių specialistų darbo užmokesčiai Lietuvoje ir Latvijoje nelabai skiriasi, o kai reikia žmogaus, jį galima atsivežti ir iš Latvijos. Žinau nemažai atvejų, kai į Latviją, Estiją išvažiuoja lietuviškų įmonių vadovai kurti padalinių ar įmonių“, - pastebi J. Kovas.

Palygindamas darbo rinkas Baltijos šalyse, jis dėsto, kad prasčiausia situacija darbdaviams yra Estijoje, kur dalis specialistų šiokiadieniais gyvena ir dirba Suomijoje, dėl to darbuotojų trūkumas – didžiausias. Taip pat prasta situacija Latvijoje, kur didelis struktūrinis nedarbas, žmonės retai nori mokytis, įgyti naujų kvalifikacijų, tačiau jie taip pat nenori dirbti už mažą atlyginimą.

Užsieniečiams gali mokėti ir daugiau nei vietiniams

J. Kovas mini ir kitą įžvalgą: iš užsienio darbuotojų atsivežusios įmonės jiems gali atseikėti daugiau nei vietiniams gyventojams.

„Mes grįžtame į 2006-2007 m. panašią situaciją, kai darbuotojų - sumažėjo, atlyginimai kyla, o įmonės ieško būdų rasti darbuotojų nedidinant atlyginimų visiems. Įmonės sutinka, kad darbuotojai iš užsienio gali kainuoti daugiau, nes reikės apmokėti transportą, papildomas sąnaudas, tačiau nereikės algų kelti visiems darbuotojams visam laikui“, - mano jis.

Pasak jo, darbuotojus galima atsivežti tiek iš Europos Sąjungos, tiek iš trečiųjų šalių. Jų vežti iš Rumunijos ar Bulgarijos rizikinga dėl mentaliteto skirtumų, be to, pasiryžę išvykti šių šalių gyventojai mieliau renkasi didesnio darbo užmokesčio šalis, pavyzdžiui, Vokietiją ar Jungtinę Karalystę. Norinčius dirbti Baltijos šalyse trečiųjų šalių piliečius įdarbinti sudėtingiau: reikalingi leidimai, kurių gavimas gali užtrukti ir pusmetį. Visgi, įmonės ryžtasi atsivežti žmonių ir iš trečiųjų šalių.

„Atsivežus dalį produktyvesnių darbuotojų, dirbantiems daug ir norintiems uždirbti, mokama ir daugiau“, - sako J. Kovas.

Latvijos įmonės naudojasi Darbo biržos padaliniais

Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vedėja Jūratė Baublienė sako, jog užsienio įmonėms, ieškančioms svetur darbuotojų, patariama naudotis tam specialiai sukurta sistema.

„Pastarąjį pusmetį į ,,EURES Lietuva“ biurus nesikreipė Latvijos įmonės, kurios ieškotų darbuotojų Lietuvoje, - dėsto ji. - Šiuo metu darbuotojų Lietuvoje ieško Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Norvegijos įmonės.“

M. Žagūnis sako, jog apie užsienio darbdavių pasiūlymus Pasvalio skyrius tik suteikia informaciją.

„Tačiau jos įdarbina pagal Latvijos įstatyminę bazę, įstatymus, ten moka mokesčius. Kai kreipiasi Lietuvos darbdaviai, mes siūlome jiems užregistruoti turimą darbo vietą ir apie ją ne tik pranešame, bet ir į ją bandome bedarbius integruoti“, - kalbėjo Pasvalio skyriaus vedėjas.

Anot jo, Pasvalyje pagrindiniais darbdaviais yra paslaugų sferos įmonės, pavyzdžiui, maisto ruošimo, tiekimo, prekybos.

„Beveik 50 proc. įdarbintųjų yra į paslaugų sektorių“, - sako M. Žagūnis, pridurdamas, kad nedarbas regione vis tiek išlieka didesnis nei vidurkis Lietuvoje ir siekia 12,08 proc.