Trečiadienį didėja akcizų tarifas alkoholiui ir rūkalams. Pokyčių iniciatoriai ir rėmėjai argumentuoja, kad tokiomis priemonėmis siekia mažinti alkoholio vartojimą. Savo ruožtu aludariai perspėja, kad alui brangstant dalis vartotojų neišvengiamai pasuks apsipirkti į kaimynines šalis.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Darius Kaminskas teigia, kad keliamų akcizų pagrindinis tikslas – ne papildyti biudžetą, o apriboti alkoholio ir rūkalų prieinamumą.

„Finansinis reguliavimas turėtų atbaidyti norinčiuosius pradėti ar jau rūkančiuosius. Jeigu žmogus mes rūkyti ar mažiau gers, tai pagerins sveikatą ir bus mažiau naudojama valstybės lėšų jam gydyti. Sveikata ir sveikas gyvenimo būdas apsimoka, o tos finansinės priemonės turi prasmę“, – sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys D. Kaminskas.

Iniciatyvinės grupės „Už blaivą“ koordinatorius Juozas Dapšauskas įsitikinęs, kad alkoholis brangsta pastebimai, bet ne drastiškai.

„Alkoholis Lietuvoje pigus, ir yra galimybių jį branginti iki tos ribos, kad segmentas nepereitų prie kontrabandinių ar nelegalių produktų. Žmonės, vartojantys alų kaip limonadą ar vandenį, gal pagalvos prieš pirkdami brangesnį alų“, – sakė J. Dapšauskas, atmetęs prielaidas, neva didesniu akcizu alui suinteresuoti degtindariai ar kitos grupės.

Lietuvos aludarių gildijos (LAG) prezidentas Saulius Galadauskas teigė, kad brangstant alui dalis pirkėjų vyks alkoholio į kitas valstybes.

„Tokias permainas vertiname neigiamai. Verslui bet kokių mokesčių nuspėjamumas nė kiek ne mažiau svarbu nei jų dydis. Iš pradžių buvo patvirtintas laipsniškas akcizų alui kėlimas po 8 proc. kasmet, o dabar staiga kyla 112 proc. Tai atsilieps kainoms, ir tuomet klausimas, kiek alaus bus nupirkta Lenkijoje ar Latvijoje, o kiek stipraus alaus pakeis surogatai“, – sakė S. Galadauskas, pabrėžęs, kad pokyčiai vienodai nepalankūs ir stambiesiems, ir smulkiesiems aludariams.

SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos manymu, ketinimai mažinti alkoholio vartojimą sveikintini, bet ekspertas taip pat atkreipė dėmesį ir į ekonominius padarinius.

„Alkoholis nėra gyvybiškai svarbus produktas, tad vartotojai gali rinktis. Ir jeigu toks kainų kilimas mažins alkoholio naudojimą, tuo tik džiaugsiuosi. Bet, matyt, dalis žmonių nuspręs, kad nėra reikalo mokėti didesnio akcizo Lietuvoje, ir stengsis nusipirkti alkoholio aplinkinėse valstybėse“, – sakė G. Nausėda, teigiantis, kad akcizų tarifo pakėlimas gali lemti mažesnes biudžeto įplaukas, ir kartu prognozuojantis, jog vienu procentiniu punktu išaugins infliacijos indeksą.

Kaip skelbia Finansų ministerija, Seimui praėjusį gruodį priėmus Akcizų įstatymo pakeitimus, trečiadienį akcizų tarifai alui didėja 112 proc., vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams bei tarpiniams produktams – nuo 92 iki 111 proc., etilo alkoholiui – apie 23 proc.

Vien dėl akcizų tarifų padidinimo pusė litro alaus galėtų brangti apie 14 euro centų, vynas ir kiti fermentuoti gėrimai (iki 8,5 laipsnio stiprumo) – apie 21 euro centą, stipresni nei 8,5 laipsnio vynas ir kiti fermentuoti gėrimai – apie 53 euro centus, kiti spiritiniai gėrimai – apie 0,72 euro už pusę litro.

Skaičiuojama, kad dėl to valstybės biudžetas 2017 metais turėtų gauti apie 45 mln. eurų papildomų pajamų.

Įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) teisės aktų reikalavimus, cigaretėms specifinis akcizų tarifas didėja apie 10,5 proc., minimalus akcizų tarifas – apie 6 proc., iki 90 eurų už 1000 cigarečių.

Cigarams ir cigarilėms akcizų tarifai didėtų apie 12 proc., iki 33 eurų už kilogramą.

Dėl mokesčių pakeitimų cigarečių pakelis vidutiniškai galėtų pabrangti apie 16 euro centų (pigiausios cigaretės – apie 12 euro centų), cigarilių pakelis – apie 14 euro centų.

Planuojama, kad dėl padidėjusių akcizų tarifų tabako gaminiams valstybės biudžetas šiemet turėtų gauti apie 23 mln. eurų papildomų pajamų.

Parengta pagal ELTA informaciją