Dažnas pirkėjas, grįžęs namo iš parduotuvės ir kraustydamas pirkinių maišelį, pamato, kad nusipirko gausybę nereikalingų daiktų vien to dėl, jog jiems akcijos metu buvo taikomos nuolaidos.

Negana to, neretai pasirodo, kad tos nuolaidos dar buvo ir apgaulingos - prieš tai prekė kainavo ne ką daugiau ar jos kaina prieš pat akciją buvo dirbtinai pakelta.

Prieš šešerius metus Seime buvo pasiūlytos Vartotojų teisių gynimo įstatymo pataisos, galėjusios sureguliuoti nesąžiningus mechanizmus, tačiau joms buvo pasipriešinta.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdančiojo direktoriaus Lauryno Vilimo manymu, noras sukontroliuoti prekybininkų vykdomas akcijas yra netikslingas.

"Šis pokytis neįgyvendintų įvardijamo siekio. Politikai labai atitolsta nuo verslo ir nesupranta daugelio dalykų, pavyzdžiui, kainodaros. Kainos keičiasi dėl įvairių priežasčių - išsipardavimo, skatinimo, susitarimo su tiekėjais ir gamintojais ir pan. Prekybos centrai paprastai turi nuo 5 iki 15 tūkst. skirtingų prekių, kurioms taikomi skirtingi kainodaros principai. Taikyti šioms prekėms vieną bendrą taisyklę būtų netikslinga, todėl valstybinis reguliavimas padarytų daugiau žalos negu naudos", - sakė L. Vilimas.

Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis prisiminė, jog prieš tuos pačius šešerius metus Lietuvos prekybos įmonių asociacija šnekėjo, kad bus sudarytas visuotinis garbės kodeksas, kuriame būtų nustatyti visi principai, kaip pagarbiai elgtis su vartotoju.

"Nežinau, ar toks kodeksas yra, o jei ir yra, neaišku, ar visi prekybininkai juo vadovaujasi. Kalbant apie privalomą reikalavimą, tai tikrai nebūtų didelės papildomos naštos. Manau, kai kurie prekybos centrai galėtų ir be įstatymo pradėti tokius dalykus daryti, jeigu jie iš tiesų gerbia vartotoją", - sakė E. Masiulis.

„Aš labai gerai prisimenu Eligijaus Masiulio pasiūlymą, kuris kažkodėl buvo užmirštas. Vartotojams jis visada bus aktualus. Kodėl nenorima reglamentuoti? Nes nenorima apriboti verslininkų interesų. Akcijų sąlygos turėtų būti aptartos mažmeninės prekybos taisyklėse ar net atskiru teisės aktu. Deja, šiuos dalykus kuruoja Ūkio ministerija, o ji atstovauja tik verslininkų interesams. Pastaruoju metu tai tampa isterija. Kiekvienoje reklamoje tiesiog šaukiama apie nuolaidas ir akcijas. O prekybininkai pajuto, kad žmonės yra tarsi pamišę, todėl daro psichologinį spaudimą",- sako Alvita Armanavičienė, Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė.