„Dėl labai infekcinio agento, pvz., Sars-Cov-2, kuris gali būti perduodamas liečiant užterštus paviršius ir po to veidą, šie radiniai yra labai verti dėmesio“, – sako mokslininkai, – „Visuomenei gali būti įdomu sužinoti, kad virusas gali išlikti aktyvus ant maisto produktų ir pakuočių paviršių keletą dienų tam tikromis įprastomis sąlygomis“.

Tačiau jie priduria, kad pirkėjams nereikia imtis papildomų atsargumo priemonių ruošiant maistą, išskyrus – nusiplauti rankas prieš ruošiant ar valgant maistą ir nuplauti šviežius produktus, kad būtų pašalintas bet koks juos dengiantis sluoksnis.

Mokslininkai pasirinko maisto produktus, dažnai parduodamus sveriamus bakalėjos, desertų ar kepinių skyriuose, pavyzdžiui, obuolius, pipirus, sūrį, kumpį, alyvuoges, duoną, raguolius. Išbandytos pakuotės buvo gėrimų buteliai, dėžutės ir skardinės.

Viruso kiekis, kurį jie panaudojo, buvo sukurtas siekiant imituoti, kiek gali patekti ant maisto, jei užsikrėtęs asmuo kosėtų ar čiaudėtų šalia jo, nes Covid plinta kvėpavimo takų išskirtais lašeliais. Kvėpavimas užkrėstais lašeliais, o ne paviršių lietimas, vis dar yra pagrindinis būdas užsikrėsti Covid.

Anthony Wilsonas, FSA mikrobiologinės rizikos vertinimo grupės vadovas, sakė: „Ankstyvosiose pandemijos stadijose mes mažai žinojome, kaip virusas išgyvena ant skirtingų maisto paviršių ir pakuočių, todėl rizikos vertinimas buvo pagrįstas blogiausio atvejo prielaida. Šis tyrimas suteikia mums papildomos informacijos apie koronaviruso stabilumą ant įvairių maisto produktų paviršių ir patvirtina, kad ankstyvosiose pandemijos stadijose padarytos prielaidos buvo tinkamos, o tikimybė, kad užsikrėsti Covid per maistą, yra labai maža“.