Šiandien paskelbdamas rezultatus, skyriaus direktorius Libas Peckas sakė, kad bandant užkirsti kelią žudynėms, siekiama „sukurti įrodymų bazę ir išsiaiškinti, kas veikia, o kas ne. „Šis pranešimas atskleidžia ne tik žalingą žmogžudysčių poveikį šeimoms ir bendruomenėms, bet ir didžiulį ekonominį poveikį mūsų viešosioms paslaugoms“, – pridūrė ji.

Rotušė teigė, kad tikslas buvo sukurti „sistemą“, kuri padėtų policijai ir kitiems asmenims „geriau suprasti žmogžudysčių priežastis Londone ir pabrėžti, kur geriausia nukreipti išteklius“, jog būtų užkirstas kelias žudynėms.

Kalbant apie socialinės žiniasklaidos vaidmenį žmogžudystėms, šiandieniniame tyrime teigiama, kad ji „yra sudėtingesnė už grasinimus ar agresyvią kalbą internete“ ir „taip pat naudojama siekiant įvilioti aukas į spąstus, planuoti išpuolius ar aptarti incidentą“.

Jame priduriama: „Apie galimybę ištrinti pranešimus „Snapchat“ žmonės žinojo ir naudojosi ja, todėl tai gali paaiškinti, kodėl ji buvo palankesnė smurto atveju. Pateiktas kontaktinių taškų skaičius yra galimybė numatyti eskalavimą ir užkirsti jam kelią“.

Tyrime taip pat teigiama, kad kitos socialinės žiniasklaidos svetainės, naudojamos kaip „mėgstami su gaujomis susijusių asmenų komunikacijos kanalai“, yra „Telegram“ ir „WhatsApp“.