Galutinį 2,000 puslapių susitarimo paskelbimą, planuotą dar trečiadienį, o vėliau – ketvirtadienį ryte, teko atidėti dėl paskutinės minutės ginčo dėl žvejybos, nes abi pusės nesutarė dėl ES žvejų patekimo į Britanijos vandenis pasibaigus 2020-iesiems.

U. von der Leyen padėkojo britų derybininkams ir sakė, kad nors JK taps „trečiąja šalimi“, ji bus patikima partnerė.

„Šis susitarimas atitinka Jungtinės Karalystės interesus, jis padės tvirtus pagrindus naujai pradžiai su ilgalaike drauge, – sakė ji. - Tai reiškia, kad pagaliau galime palikti „Brexitą“ už nugaros, o Europa toliau žengia į priekį“.

Airijos ministras pirmininkas Michealas Martinas, kurio šalis būtų smarkiai nukentėjusi, jei Londonui ir Briuseliui nebūtų pavykę susitarti, sakė, kad susitarimas yra „labai lauktas“.

Paskelbus apie susitarimą, U. von der Leyen vadovaujama EK išsiųs jo tekstą ES valstybėms narėms. Manoma, kad joms prireiks 2-3 dienų išanalizuoti susitarimą ir nuspręsti, ar pritarti jo laikinam įgyvendinimui.

JK parlamentui taip pat teks per savo metų pabaigos atostogas susirinkti į balsavimą dėl susitarimo.

Kai susitarimui bus pritarta, o jo tekstas bus paskelbtas oficialiajame ES žurnale, sausio 1 dieną jis įsigalios.

Paskutinę minutę pasiektas susitarimas panaikina grėsmę, kad Britanija gali iškristi iš bloko po 47 metų bendros istorijos be jokių tolesnius santykius apibrėžiančių taisyklių.

Tiesa, Jungtinei Karalystei palikus ES Bendrąją rinką ir muitų zoną, prekybininkai abiejose Lamanšo sąsiaurio pusėse vis tiek susidurs su daugybe naujų taisyklių ir vėlavimais.

Ekonomistai mano, kad abiem ekonomikoms, jau nusilpusioms dėl koronaviruso epidemijos, bus suduotas smūgis, nes sutriks tiekimo grandinės ir didės išlaidos.

Tačiau grėsmė, kad grįš tarifai, bus pašalinta, o santykiai tarp buvusių partnerių bus patikimesni.

Ketvirtadaliu sumažėsianti kvota

Po 2016 metų referendumo, kuriame britų rinkėjų dauguma pasisakė už tai, kad jų šalis paliktų Bendriją, „Brexit“ šalininkai gyrėsi galintys gauti „lengviausią prekybos susitarimą istorijoje“.

Jų argumentas buvo tas, kad po tokio ilgo laikotarpio vykdant verslą pagal ES standartus ir reglamentus, susitarti nebūtų sunku.

Tačiau Europos sostinės buvo susirūpinusios, kad jei toks didelis varžovas prie jų slenksčio panaikins savo pramonės reguliavimą, jų įmonės susidurs su nesąžininga konkurencija.

Briuselis tvirtino, kad vienintelis būdas išlaikyti atvirą sausumos sieną tarp Airijos ir JK yra palikti Šiaurės Airiją, Britanijos provinciją, savo muitų sąjungoje.

Tokios ES narės kaip Prancūzija, Belgija, Danija, Airija ir Nyderlandai taip pat nesutiko atsisakyti prieigos prie JK vandenų.

Būtent žvejybos kvotų klausimas tapo paskutine kliūtimi susitarimui pasiekti, kai šią savaitę valstybės narės, vadovaujamos Prancūzijos, atmetė JK pasiūlymą.

Londonas norėjo daugiau nei trečdaliu sumažinti Britanijos vandenyse sugaunamų žuvų kvotą ES žvejams, ir kad pereinamasis laikotarpis, per kurį turi įsigalioti šie pokyčiai, truktų trejus metus.

ES, o ypač Prancūzija, Danija ir Nyderlandai, siekė, kad kvota būtų sumažinta 25 proc., o pereinamasis laikotarpis truktų šešerius metus.

Galutiniame susitarime numatyta, kad ES kvota sumažės 25 proc. per pusšeštų metų.

Po šio pereinamojo laikotarpio kasmet bus deramasi dėl galimybės naudotis turtingais žuvų JK vandenimis.

Parengta pagal BNS ir Lrt.lt informaciją