Net trečdalis gyventojų Lietuvoje nerimauja, kad šalies didžiausia problema – pajamų nelygybė ir socialinė atskirtis.

Pastebima, kad per paskutinius ketverius metus Lietuvoje pajamų nelygybė išaugo: atskirtis tarp turtingųjų ir vargingai gyvenančių tik auga. Tai kas Lietuvoje galėtų jaustis viduriniosios klasės atstovais?

Portalas DELFI jau rašė, kad „Eurostat“ duomenimis, pernai metais Gini indeksas, kuris rodo pajamų nelygybės dydį, siekė 37,9 (0 – visiška lygybė, 100 – visiška nelygybė). Jis 2010 m. ir 2012 m. sumažėjo, tačiau nuo socialdemokratų atėjimo į valdžią pradėjo augti.

DELFI TV tiesioginėje konferencijoje dalyvavęs „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įvardijo, kad Lietuvoje viduriniajai klasei priklauso vos apie 10 proc. gyventojų.

„Manau, kad Lietuvoje viduriniajai klasei pagal oficialią statistiką priklauso apie 10 proc. žmonių. Tai tie, kuriuos buvo planuojama potencialiai labiau apmokestinti“, – komentavo ekonomistas. Pasak jo, normalioje visuomenėje vidurinė klasė turėtų sudaryti 30-40 proc. arba net 50 proc. kaip Švedijoje.

Primename, kad rinkimus į Seimą laimėjus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai partijos vadovas Ramūnas Karbauskis prabilo apie galimybę įvesti progresinius mokesčius, kad didesnį gyventojų pajamų mokestį (GPM) turėtų mokėti daugiau nei 1 tūkst. eurų „ant popieriaus“ uždirbantys darbuotojai.

„Aišku, tai jau yra minimali viduriniosios klasės kartelė ir yra asmuo, kuris neturi išlaikytinių, vaikų, bet jei mes kalbėsime apie šeimą, kurioje, pavyzdžiui, du vaikai, tai neužtenka vienam asmeniui 1 tūkst. eurų prieš mokesčius ir šiuo aspektu yra apgailėtina situacija“, – savo pastebėjimu dalijosi N. Mačiulis.

Kaip pagrindinius viduriniosios klasės požymius ekonomistas įvardijo galimybę savaitę ar dvi atostogauti užsienyje, naudotis ne pirmo būtinumo prekėmis.

„Labai tikiuosi, kad naujoji Vyriausybė šiuo klausimu nedarys klaidos ir nebandys apmokestinti tų vadinamųjų turtingųjų, kurie uždirba 1000-1500 eurų per mėnesį. Žiūrint į statistiką, jie atrodo išskirtiniai “, – vylėsi ekonomistas.

Po konferencijos jis pabrėžė, kad Vilniuje šis rodiklis turėtų būti aukštesnis - išlaikytinių neturintis suaugęs asmuo, norėdamas būti priskirtu viduriniajai klasei, per mėnesį turėtų uždirbti apie 1100 eurų po mokesčių.

Šių metų pradžioje SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda buvo įvardijęs, kad, jo nuomone, viduriniajai klasei save priskirti galėtų tie gyventojai, kurie į rankas gauna apie 1,5 tūkst. eurų. Prieš metus jis yra teigęs, kad viduriniajai klasei priklausanti šeima Lietuvoje turėtų sau leisti įsigyti naują ekonominės klasės transporto priemonę, vieną ar du kartus išvykti atostogų į Turkiją ar Italiją, gebėti šiek tiek pinigų atsidėti juodai dienai, kad prireikus neturėtų skolintis.

Vis dėlto prieš kelerius metus atlikta Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) apklausa parodė, kad patys save viduriniajai klasei priskiria 62 proc. šalies gyventojų.

Ugnė Karaliūnaitė