Pirmojo pandemijos piko metu vienišumas buvo didžiausia nerimo priežastis: moterys gerokai dažniau nei vyrai jautėsi vienišos.

Namų ruoša ir vaikų priežiūra

Nors pandemijos metu tiek moterys, tiek vyrai daugiau laiko dirbo iš namų, moterims buvo didesnė rizika būti išleistoms į prastovą. Jos taip pat nudirbo daugiau namų ruošos darbų: maždaug 2,75 valandos per dieną nuo rugsėjo iki spalio. Palyginimui, vyrai per dieną namų ruošos darbams skyrė vidutiniškai 1 valandą ir 40 minučių.

Pirmojo karantino metu moterys skyrė 55 proc. daugiau laiko nei vyrai vaikų priežiūrai. O rudenį ši dalis šoktelėjo iki 99 proc.

Praėjusių metų vasarį kas trečia moteris sakė, kad vaikų mokymas namuose neigiamai paveikė jų gerovę, palyginti su tik kas penktu vyru. Tačiau iki praėjusio mėnesio tai jau turėjo panašų neigiamą poveikį tiek vyrams, tiek moterims. Šį pavasarį vaikus namuose mokė apie 67 proc. moterų ir 52 proc. vyrų.

Vyrams – didesnė rizika

Vyrams yra didesnė sunkios COVID-19 formos ir mirties rizika nei moterims. Šis faktas yra žinomas nuo pat pandemijos pradžios. Manoma, kad taip yra todėl, kad vyrams yra didesnė širdies ligų, antrojo tipo diabeto ir chroniškų plaučių ligų rizika, o visos šios sąlygos didina COVID-19 riziką. Be to, vyrai daugiau būna nutukę, kas taip pat yra žinomas sunkios COVID-19 ligos formos rizikos veiksnys.

Dėl to iš viso Anglijoje ir Velse nuo koronaviruso mirė 18 proc. daugiau vyrų nei moterų: atitinkamai 63 700 ir 53 300.

Net ir darbingo amžiaus žmonių grupėje – 20-64 metų – vyrams yra beveik dvigubai didesnė tikimybė mirti nuo koronaviruso nei moterims: atitinkamai 31 ir 17 atvejų šimtui tūkstančių žmonių praėjusiais metais.