Lietuva neturėtų smarkiai džiūgauti, kad emigravę jos piliečiai išlaiko bent finansinį ryšį su Lietuva tėvynėje likusiems giminaičiams kasmet atsiųsdami vis daugiau pinigų.
Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė pažymi, kad iki šiol nebuvo tinkamai pasižiūrėta į kitą emigracijos medalio pusę ir neapskaičiuota, kokias sumas Lietuvos gyventojai išsiunčia užsienyje gyvenantiems artimiesiems.

„Nuolat yra vertinama tai, kas gaunama, bet visai nevertinama, kas yra siunčiama atgal. Ypač – besimokantiems. Kol kas tik vienas Jungtinės Karalystės bankas atliko tokią analizę ir apskaičiavo, kad 75 proc. tų pinigų grįžta atgal. Žinoma, tai yra kiti žmonės, kitos šeimos, tačiau stereotipas, kad mes iš emigrantų tik gauname, yra paneigiamas“, – trečiadienį Seime surengtoje konferencijoje sakė specialistė.

Lietuvos banko duomenimis, 2013 m. privačių asmenų piniginės perlaidos į Lietuvą sudarė beveik 4,8 mlrd. Lt ir prilygo 3,98 proc. BVP.

A.Sipavičienė taip pat pažymėjo, kad šiuo metu Lietuvoje vyrauja klaidingas įsitikinimas, kad emigracijos srautai jau sumažėję, kad blogiausia – jau praeityje.

Iš tiesų, pabrėžia A.Sipavičienė, nusiraminti nėra dėl ko, nes emigracija, praėjus ekonominei krizei, ne sumažėjo, o išaugo.

Taip pat, nieko gera, pasak ekpertės, nežada prognozės, kad visai Europos Sąjungai iki 2050 m. reikės 50 mln. imigrantų.

„Dabar per metus į ES atvyksta apie 0,4–06 mln. žmonių, todėl poreikiai yra tenkinami iš vidinės migracijos, nuo kurios labiausiai kenčia Lietuva ir Latvija“, – teigė ji.

Oficialiais duomenimis, 1990–2013 m. iš Lietuvos emigravo apie 790 tūkst. žmonių, o imigravo – apie 170 tūkst. žmonių.