Tyrimo metu nustatyta, kad nuo dešimtojo dešimtmečio pabaigos pašalpų reformos sustiprino finansines paskatas nedirbančius žmones imtis darbo ne visą darbo dieną. Tačiau paskatų mažai uždirbantiems ir vaikus auginantiems tėvams, kurie yra pagrindiniai dirbantys pašalpų gavėjai, pereiti nuo darbo ne visą darbo dieną prie darbo visą darbo dieną sumažėjo.

IFS atkreipė dėmesį į tai, kad dirbdami ne visą darbo dieną žmonės dažnai gauna mažą darbo užmokestį ir neturi galimybių ilgesniu laikotarpiu kopti karjeros laiptais.

IFS taip pat nustatė, kad kai JK vyriausybė įpareigojo vienišus tėvus ieškoti darbo, kad gautų darbingo amžiaus žmonėms mokamų pašalpų, kai kurie iš jų kreipėsi dėl pašalpų, mokamų negalintiems dirbti dėl ligos ar neįgalumo.

„Kasmet išleidžiame daugiau kaip 100 mlrd. svarų sterlingų darbingo amžiaus asmenų pašalpoms. Maždaug pusė šios sumos dabar skiriama dirbančioms šeimoms. Tai atspindi mažų pajamų Jungtinėje Karalystėje pokyčius, į kuriuos pašalpų sistema natūraliai reaguoja: mūsų užimtumas yra didelis, o darbo užmokestis chroniškai mažėja, kas reiškia, kad daugėja mažas pajams gaunančių šeimų, kuriose dirba bent vienas žmogus“, – tyrimo rezultatus pakomentavo IFS vyresnysis ekonomistas ir ataskaitos autorius, sakė Tomas Tom Watersas.