Pasaulio lietuviai: norim dvigubos pilietybės - Anglija.lt
 

Pasaulio lietuviai: norim dvigubos pilietybės 

Seime antradienį prasidėjo karštos diskusijos dėl Pilietybės įstatymo, kuris numato dvigubos pilietybės instituto įteisinimą. Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovai nori, kad lietuviai galėtų turėti ir pasilikti Lietuvos pilietybę. Įstatymą tikimasi priimti dar šios parlamento sesijos metu.

„Pasaulio lietuvių bendruomenės pozicija yra ta, kad mes norėtume, jog kuo daugiau lietuvių tautybės piliečių galėtų turėti ir pasilikti Lietuvos pilietybę, – po parlamento posėdžio sakė Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė Lietuvoje Vida Bandis. – Mes norime glaudesnių ryšių su Lietuva, tad kaip mes galime prašyti žmonių, kad jie liktų ištikimi Lietuvai, nors iš jų atimame pilietybę?“
Pasak išeivių atstovės, „įstatymas turi būti kuo greičiau priimtas, kadangi dabar daugelis (išvykusių – aut.) žmonių nėra nei pakarti, nei paleisti“.
V.Bandis tvirtino, kad pilietybė turi būti suteikta ir tiems asmenims, kurie iš Lietuvos išvyko po 1990 m. kovo 11-osios.

Seimo nariai svarstymo metu susiginčijo, ar pritarti Krikščionių frakcijos nario Manto Varaškos siūlymui, jog dvigubą pilietybę gali turėti asmuo, nesvarbu, kada jis pasitraukė iš Lietuvos – iki 1990 m. kovo 11 d. ar vėliau – ir įgijo kitos valstybės pilietybę.
Panašią pataisą teikė ir „tvarkietis“ Egidijus Klumbys, tačiau jos parlamentarai taip pat nepriėmė, argumentuodami, kad tai kertasi su Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad, išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis.
„Darbietė“ Loreta Graužinienė aiškino, jog negalima skirstyti žmonių į geresnius ar blogesnius, gimusius anksčiau negu 1990 m. kovo 11 d. ar ne, nes esą niekas parlamentarams tokios teisės nedavė.

{b]Dvigubą pilietybę galės turėti Rusijoje ir Baltarusijoje gyvenantys lietuviai?
Parlamentarai po svarstymo jau pritarė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų siūlymams, jog dvigubą pilietybę gali turėti lietuvių kilmės asmuo, tradiciškai gyvenantis valstybėje, su kuria Lietuvą skiria valstybės siena (t. y. Baltarusijoje, Rusijoje).
Tačiau kylant klausimams, ar dvigubos pilietybės įteisinimas nesikirstų su Konstitucija, Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) teikia ir Seimo nutarimo projektą, kuriuo būtų kreipiamasi į Konstitucinį Teismą dėl siūlomos normos konstitucingumo.

Liberalas Gediminas Navaitis pasiūlė apskritai išbraukti įstatymo straipsnį, kuriame apibrėžta, jog LR pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus įstatyme numatytus atskirus atvejus. Tačiau tokiam parlamentaro siūlymui nepritarė pagrindinis teisės aktą svarstęs komitetas, jo poziciją palaikė ir parlamentas.

Seimas bendru sutarimu priėmė ir parlamentaro Konstantino Ramelio siūlymą suteikti galimybę turėti LR pilietybę mūsų šalies piliečiams, įvaikintiems užsienio valstybių piliečių ir dėl to įgijusiems tos valstybės pilietybę. Taip pat pritarta galimybei, jog šalies prezidentas išimties tvarka gali suteikti antrą pilietybę Lietuvos vardą garsinantiems asmenims – sportininkams, menininkams, su sąlyga, kad jie integruosis į šalies gyvenimą, mokės lietuvių kalbą.
BNS praneša, jog Prezidentūros pateikta redakcija dvigubą pilietybę leido tik iš Lietuvos pasitraukusiems iki nepriklausomybės atkūrimo bei jų palikuonims, o pasitraukusiems po 1990-ųjų dviguba pilietybė būtų galima tik užsienyje gimusiems imigrantų vaikams.

Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo pritarta valdančiųjų pasiūlymui leisti dvigubą pilietybę turėti išvykusiems ir po nepriklausomybės atgavimo, jei jie įgijo Europos Sąjungos ar NATO šalies pilietybę.
Parlamentarai Seimui taip pat pateikė siūlymus dvigubą pilietybę leisti ir Šveicarijos, taip pat Šengeno sutarties šalių lietuviams, tačiau jiems nepritarta.

Gyventojai dvigubai pilietybei neprieštarauja
Remiantis 2009 m. liepos mėn. naujienų portalo delfi.lt užsakyto tyrimo duomenimis, daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų neprieštarauja, kad Lietuvoje būtų įteisinta dviguba pilietybė. „Spinter tyrimų“ atliktos apklausos rezultatai rodo, kad dvigubai pilietybei linkę pritarti 72,3 proc. respondentų, 10 proc. apklaustųjų atsakė tam nepritariantys, o 6,3 proc. sutiktų, kad tokia galimybė būtų numatyta tik tiems asmenims, kurie Lietuvą paliko iki Nepriklausomybės paskelbimo 1990 m.

Seimas priėmė naują Pilietybės įstatymą 2008 m. birželį. Pagal įstatymą užsienyje gimusiems išeivių vaikams ir Europos Sąjungos ar NATO valstybių pilietybę įgyjantiems lietuviams leista turėti du pasus. Tačiau tuometinis prezidentas Valdas Adamkus įstatymą vetavo, pareiškęs, kad jis neatitinka Konstitucijos ir diskriminuoja kai kurių valstybių pasus gavusius emigrantus. Seimas valstybės vadovo veto pritarė.

Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė, kai 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.
Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalis numato, kad, išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Šis pagrindinio šalies įstatymo straipsnis gali būti keičiamas tik referendumu.

Ana Gruodytė

Seime antradienį prasidėjo karštos diskusijos dėl Pilietybės įstatymo, kuris numato dvigubos pilietybės instituto įteisinimą. Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovai nori, kad lietuviai galėtų turėti ir pasilikti Lietuvos pilietybę. Įstatymą tikimasi priimti dar šios parlamento sesijos metu.

„Pasaulio lietuvių bendruomenės pozicija yra ta, kad mes norėtume, jog kuo daugiau lietuvių tautybės piliečių galėtų turėti ir pasilikti Lietuvos pilietybę, – po parlamento posėdžio sakė Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė Lietuvoje Vida Bandis. – Mes norime glaudesnių ryšių su Lietuva, tad kaip mes galime prašyti žmonių, kad jie liktų ištikimi Lietuvai, nors iš jų atimame pilietybę?“
Pasak išeivių atstovės, „įstatymas turi būti kuo greičiau priimtas, kadangi dabar daugelis (išvykusių – aut.) žmonių nėra nei pakarti, nei paleisti“.
V.Bandis tvirtino, kad pilietybė turi būti suteikta ir tiems asmenims, kurie iš Lietuvos išvyko po 1990 m. kovo 11-osios.

Seimo nariai svarstymo metu susiginčijo, ar pritarti Krikščionių frakcijos nario Manto Varaškos siūlymui, jog dvigubą pilietybę gali turėti asmuo, nesvarbu, kada jis pasitraukė iš Lietuvos – iki 1990 m. kovo 11 d. ar vėliau – ir įgijo kitos valstybės pilietybę.
Panašią pataisą teikė ir „tvarkietis“ Egidijus Klumbys, tačiau jos parlamentarai taip pat nepriėmė, argumentuodami, kad tai kertasi su Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad, išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis.
„Darbietė“ Loreta Graužinienė aiškino, jog negalima skirstyti žmonių į geresnius ar blogesnius, gimusius anksčiau negu 1990 m. kovo 11 d. ar ne, nes esą niekas parlamentarams tokios teisės nedavė.

{b]Dvigubą pilietybę galės turėti Rusijoje ir Baltarusijoje gyvenantys lietuviai?
Parlamentarai po svarstymo jau pritarė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų siūlymams, jog dvigubą pilietybę gali turėti lietuvių kilmės asmuo, tradiciškai gyvenantis valstybėje, su kuria Lietuvą skiria valstybės siena (t. y. Baltarusijoje, Rusijoje).
Tačiau kylant klausimams, ar dvigubos pilietybės įteisinimas nesikirstų su Konstitucija, Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) teikia ir Seimo nutarimo projektą, kuriuo būtų kreipiamasi į Konstitucinį Teismą dėl siūlomos normos konstitucingumo.

Liberalas Gediminas Navaitis pasiūlė apskritai išbraukti įstatymo straipsnį, kuriame apibrėžta, jog LR pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus įstatyme numatytus atskirus atvejus. Tačiau tokiam parlamentaro siūlymui nepritarė pagrindinis teisės aktą svarstęs komitetas, jo poziciją palaikė ir parlamentas.

Seimas bendru sutarimu priėmė ir parlamentaro Konstantino Ramelio siūlymą suteikti galimybę turėti LR pilietybę mūsų šalies piliečiams, įvaikintiems užsienio valstybių piliečių ir dėl to įgijusiems tos valstybės pilietybę. Taip pat pritarta galimybei, jog šalies prezidentas išimties tvarka gali suteikti antrą pilietybę Lietuvos vardą garsinantiems asmenims – sportininkams, menininkams, su sąlyga, kad jie integruosis į šalies gyvenimą, mokės lietuvių kalbą.
BNS praneša, jog Prezidentūros pateikta redakcija dvigubą pilietybę leido tik iš Lietuvos pasitraukusiems iki nepriklausomybės atkūrimo bei jų palikuonims, o pasitraukusiems po 1990-ųjų dviguba pilietybė būtų galima tik užsienyje gimusiems imigrantų vaikams.

Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo pritarta valdančiųjų pasiūlymui leisti dvigubą pilietybę turėti išvykusiems ir po nepriklausomybės atgavimo, jei jie įgijo Europos Sąjungos ar NATO šalies pilietybę.
Parlamentarai Seimui taip pat pateikė siūlymus dvigubą pilietybę leisti ir Šveicarijos, taip pat Šengeno sutarties šalių lietuviams, tačiau jiems nepritarta.

Gyventojai dvigubai pilietybei neprieštarauja
Remiantis 2009 m. liepos mėn. naujienų portalo delfi.lt užsakyto tyrimo duomenimis, daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų neprieštarauja, kad Lietuvoje būtų įteisinta dviguba pilietybė. „Spinter tyrimų“ atliktos apklausos rezultatai rodo, kad dvigubai pilietybei linkę pritarti 72,3 proc. respondentų, 10 proc. apklaustųjų atsakė tam nepritariantys, o 6,3 proc. sutiktų, kad tokia galimybė būtų numatyta tik tiems asmenims, kurie Lietuvą paliko iki Nepriklausomybės paskelbimo 1990 m.

Seimas priėmė naują Pilietybės įstatymą 2008 m. birželį. Pagal įstatymą užsienyje gimusiems išeivių vaikams ir Europos Sąjungos ar NATO valstybių pilietybę įgyjantiems lietuviams leista turėti du pasus. Tačiau tuometinis prezidentas Valdas Adamkus įstatymą vetavo, pareiškęs, kad jis neatitinka Konstitucijos ir diskriminuoja kai kurių valstybių pasus gavusius emigrantus. Seimas valstybės vadovo veto pritarė.

Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė, kai 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.
Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalis numato, kad, išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Šis pagrindinio šalies įstatymo straipsnis gali būti keičiamas tik referendumu.

Ana Gruodytė

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: