Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė rūpinasi mergaitės interesais - Anglija.lt
 

Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė rūpinasi mergaitės interesais 

Jau penkis mėnesius Lietuvą įtampoje laikantis Kėdainių teisėjo Vitalijaus Kondratjevo sprendimas atiduoti mergaitę pedofilijos byloje minimai motinai nuostabą kelia ne tik Garliavoje budintiems žmonėms, kuriuos prievartos šalininkai paniekinamai pravardžiuoja „patvoriniais“, bet ir užsienio lietuviams.

Šioje byloje nebuvo atstovaujama vaiko interesams - įsitikinusi ir žinoma JAV lietuvių veikėja, Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė, advokatė Regina Narušienė.

JAV Ilinojaus valstijoje nepilnamečių reikalų prokurore dirbusios R.Narušienės patirtis - keli tūkstančiai bylų, tarp jų ir pedofilijos atvejai. Ji ne tik pati atliko daugybę tyrimų, bet ir vėliau kaip advokatė ne kartą gynė vaiko interesus JAV šeimos teisme.

Teisininkė įsitikinusi, kad teisėjo sprendimas, kur turi gyventi mergaitė, net nebaigus nagrinėti baudžiamosios bylos ir nežinant, kiek į nusikaltimą buvo įsivėlusi motina, yra neatsakingas. "Visa tai galima ištirti civilinėje byloje, kur kalbama apie vaiko ateitį. Juk keturi žmonės prarado gyvybes... Kas nužudė, kodėl? Gal kas nors ir turi tą informaciją, bet aš nemačiau, kad ji būtų pateikta teisme. Buvo minima ir daugiau asmenų, įsivėlusių į pedofiliją, bet mes nežinome, kas jie. Natūraliai kyla klausimas - kas gali atsitikti vaikui? Juk visiškai neaišku, į kokią aplinką mergaitę ketinama atiduoti. O juk jos gyvybei taip pat gresia realus pavojus, jei ji per daug atsimins," įsitikinusi R.Narušienė.

Anot advokatės, kai aiškinamasi vaiko interesus, būtina žinoti, kas iš tikrųjų vyko - tai svarbu sprendžiant vaiko likimą. R.Narušienė stebisi, kad Lietuvoje ši byla vilkinama ketverius metus: ten, kur ji dirbusi, tai trukdavę daugiausiai pusmetį, o Čikagoje, kur bylų daugiau - galbūt metus laiko.

"Svarbiausia, ko pasigedau, - kad būtų tinkamai atstovaujama vaiko interesams. Buvo daug kalbama apie motinos, bet ne vaiko teises. Motina ir teta turėjo ir turi advokatus - o kur vaiko advokatas? Valdžia turi paskirti mergaitei savo advokatą. Ypač tokiomis aplinkybėmis, kai buvo nužudyti keturi žmonės. Kaip reikia apsaugoti mergaitę, kas su ja kalba, kas supranta jos rūpesčius, padėtį? Juk vaikas neturėjo galimybės pristatyti teisėjui to, ką jis išgyveno. Kaip teisėjas galėjo padaryti sprendimą to neįvertinęs?" svarsto R.Narušienė.

Anot išeivės, sisteminė Lietuvos teismų klaida - vaiko interesams Lietuvos teismuose apskritai neatstovaujama. Advokatė čia prisimena ir Ingos Rinau dukters bylą, kai teismas nusprendė, kad mergaitė turi būti perduota jos tėvui į Vokietiją. Niekas tuomet nesirūpino faktu, kad mergaitė augo su mama ir tėvo net nepažinojo.

Teisininkę sukrėtė pats mergaitės "perdavimo-perėmimo" procesas, kai apsaugininkai su kaukėmis - net ne policininkai ir ne teismo įgalioti asmenys - prievarta plėšė vaiką. Anot Reginos Narušienės, ji tokio įvykio dar nemačiusi, procedūra turėtų būti atliekama kitais būdais.

Parengta pagal www.alfa.lt informaciją

Jau penkis mėnesius Lietuvą įtampoje laikantis Kėdainių teisėjo Vitalijaus Kondratjevo sprendimas atiduoti mergaitę pedofilijos byloje minimai motinai nuostabą kelia ne tik Garliavoje budintiems žmonėms, kuriuos prievartos šalininkai paniekinamai pravardžiuoja „patvoriniais“, bet ir užsienio lietuviams.

Šioje byloje nebuvo atstovaujama vaiko interesams - įsitikinusi ir žinoma JAV lietuvių veikėja, Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė, advokatė Regina Narušienė.

JAV Ilinojaus valstijoje nepilnamečių reikalų prokurore dirbusios R.Narušienės patirtis - keli tūkstančiai bylų, tarp jų ir pedofilijos atvejai. Ji ne tik pati atliko daugybę tyrimų, bet ir vėliau kaip advokatė ne kartą gynė vaiko interesus JAV šeimos teisme.

Teisininkė įsitikinusi, kad teisėjo sprendimas, kur turi gyventi mergaitė, net nebaigus nagrinėti baudžiamosios bylos ir nežinant, kiek į nusikaltimą buvo įsivėlusi motina, yra neatsakingas. "Visa tai galima ištirti civilinėje byloje, kur kalbama apie vaiko ateitį. Juk keturi žmonės prarado gyvybes... Kas nužudė, kodėl? Gal kas nors ir turi tą informaciją, bet aš nemačiau, kad ji būtų pateikta teisme. Buvo minima ir daugiau asmenų, įsivėlusių į pedofiliją, bet mes nežinome, kas jie. Natūraliai kyla klausimas - kas gali atsitikti vaikui? Juk visiškai neaišku, į kokią aplinką mergaitę ketinama atiduoti. O juk jos gyvybei taip pat gresia realus pavojus, jei ji per daug atsimins," įsitikinusi R.Narušienė.

Anot advokatės, kai aiškinamasi vaiko interesus, būtina žinoti, kas iš tikrųjų vyko - tai svarbu sprendžiant vaiko likimą. R.Narušienė stebisi, kad Lietuvoje ši byla vilkinama ketverius metus: ten, kur ji dirbusi, tai trukdavę daugiausiai pusmetį, o Čikagoje, kur bylų daugiau - galbūt metus laiko.

"Svarbiausia, ko pasigedau, - kad būtų tinkamai atstovaujama vaiko interesams. Buvo daug kalbama apie motinos, bet ne vaiko teises. Motina ir teta turėjo ir turi advokatus - o kur vaiko advokatas? Valdžia turi paskirti mergaitei savo advokatą. Ypač tokiomis aplinkybėmis, kai buvo nužudyti keturi žmonės. Kaip reikia apsaugoti mergaitę, kas su ja kalba, kas supranta jos rūpesčius, padėtį? Juk vaikas neturėjo galimybės pristatyti teisėjui to, ką jis išgyveno. Kaip teisėjas galėjo padaryti sprendimą to neįvertinęs?" svarsto R.Narušienė.

Anot išeivės, sisteminė Lietuvos teismų klaida - vaiko interesams Lietuvos teismuose apskritai neatstovaujama. Advokatė čia prisimena ir Ingos Rinau dukters bylą, kai teismas nusprendė, kad mergaitė turi būti perduota jos tėvui į Vokietiją. Niekas tuomet nesirūpino faktu, kad mergaitė augo su mama ir tėvo net nepažinojo.

Teisininkę sukrėtė pats mergaitės "perdavimo-perėmimo" procesas, kai apsaugininkai su kaukėmis - net ne policininkai ir ne teismo įgalioti asmenys - prievarta plėšė vaiką. Anot Reginos Narušienės, ji tokio įvykio dar nemačiusi, procedūra turėtų būti atliekama kitais būdais.

Parengta pagal www.alfa.lt informaciją

 (Komentarų: 1)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: