PASAULIS: Bomba Gruzijoje – ar verta nerimauti Lietuvai? - Anglija.lt
 

PASAULIS: Bomba Gruzijoje – ar verta nerimauti Lietuvai? 

Praėjusią savaitę pasaulio spaudos antraštėse vėl mirgėjo Rusija. Dar visai neseniai garsiai pareiškusi pretenzijas į teritorijas ties šiaurės ašigaliu, Lietuvos didžioji kaimynė pastaruoju metu darosi vis agresyvesnė ir, atrodo, nuo šiol savo užsienio politiką pradeda vykdyti pasitelkdama ginkluotąsias pajėgas.
Praėjusį antradienį, pastaruoju metu santykių su Rusija krizę išgyvenanti Gruzija pareiškė, kad du Rusijos bombonešiai pažeidė jos oro erdvę ir numetė beveik toną sveriančią bombą šalia Citelubanio kaimo, esančio už 65 km nuo sostinės Tbilisio. 150 kg trotilo užtaisą nešusi bomba laimei nesprogo. Citelubanio kaimas yra visai netoli Pietų Osetijos, kurios separatistai, finansiškai ir politiškai remiami Rusijos, siekia atsiskirti nuo Gruzijos.
Gruzijos Vidaus Reikalų ministerija iškart po įvykio apkaltino Rusiją atvira agresija ir su prašymu pasmerkti didžiąją kaimynę kreipėsi į Europos Sąjungą ir kitų valstybių vadovus. Prašymą sušaukti neeilinį posėdį gavo ir Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, tačiau tarybos nariams neradus bendro sutarimo, prašymas atmestas.
Rusija savo ruožtu bet kokius kaltinimus neigia ir tvirtina, kad jai priklausantys lėktuvai oro erdvės nepažeidė, o juo labiau jokios bombos nenumetė. Esą visą šį incidentą suorganizavo pati Gruzija. Tačiau gruzinų ekspertai pagal radarų duomenis ir surinktą informaciją nustatė, kad bomba, kuri galėjo nusinešti daugybę gyvybių, numesta iš bombonešio Su – 24, o tokio modelio lėktuvų ši šalis neturi.
Jų prielaidoms ištirti arba paneigti, Gruzijos atstovų prašymu sudaryta nepriklausoma tarptautinių ekspertų grupė. Itin šiltus santykius su šia Kaukazo valstybę palaikanti Lietuva į ekpertų grupę delegavo du savo karininkus.
Lietuvos vadovai, remiantys Gruzijos provakarietišką politiką, į įvykius sureagavo rimtai. Prezidentas V. Adamkus pareiškė, kad tokio pobūdžio incidentai Lietuvai kelia nerimą. Susidariusią situaciją jis telefonu aptarė su Gruzijos Prezidentu Michailu Saakašviliu. Telefonu taip pat bendravo abiejų šalių užsienio reikalų ministrai, o Krašto Apsaugos ministerijos atstovai sakė, kad Lietuva aktyviai remia incidento visapusišką ištyrimą, taip pat kelia šį klausimą Europos Sąjungos ir NATO susitikimuose - apie tai esą kalbėta užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrų vizito Vašingtone metu, taip pat su ES partneriais bei šiuo metu prezidentaujančia Portugalija.
Galbūt įvykiai Gruzijoje atrodytų kaip dviejų šalių santykių aiškinimasis, tačiau žiūrint į kitus pastarųjų dienų Rusijos veiksmus, tuo galima rimtai suabejoti. Praėjusią savaitę pirmą kartą po šaltojo karo pabaigos Rusijos naikintuvai praskrido virš JAV karinės Guamo bazės Ramiajame vandenyne. Rusai šį skrydį vadina senų tradicijų prisiminimu – esą rusų pilotai su jais pasitikusių amerikiečių naikintuvų pilotais „apsikeitė šypsenomis“, kurios buvo įprastos iki Sovietų Sąjungos žlugimo. Šis skrydis aiškiai nublanksta prieš įvykius Gruzijoje, tačiau tai aiškus signalas iš Maskvos apie griežtėjančią Rusijos užsienio politiką. Ir visų pirma, griežtėjančią politiką JAV atžvilgiu, mat ta pati Gruzija yra viena ištikimaiusių JAV sąjungininkių Irake, neseniai pareiškusi, kad į šią pilietinių konfliktų ir terorizmo drąskomą šalį pasiųs dar daugiau savo karių. Galbūt tai tik sutapimas, o galbūt bomba Gruzijoje simboliškai skirta JAV?
Be šių militaristinių Rusijos veiksmų, reikėtų išskirti vieną praeitos savaitėsV. Putino pareiškimą, kuris iš dalies susijęs ir su Lietuva. Rusijos prezidentas tranzitines valstybes, kurių teritorijomis į Vakarų Europą transportuojami pagrindiniai Rusijos energetiniai resursai – nafta ir dujos (Ukraina, Estija, Latvija, Lietuva ir t.t.), pavadino šalimis parazitėmis. Kiek toks pareiškimas svarbus, tegul sprendžia politikai ir analitikai, tačiau man įdomus atsakymas į vienintelį klausimą, ar verta Lietuvai nerimauti dėl bombos Gruzijoje?

Vytautas Kraujalis, “Anglija.lt”

Praėjusią savaitę pasaulio spaudos antraštėse vėl mirgėjo Rusija. Dar visai neseniai garsiai pareiškusi pretenzijas į teritorijas ties šiaurės ašigaliu, Lietuvos didžioji kaimynė pastaruoju metu darosi vis agresyvesnė ir, atrodo, nuo šiol savo užsienio politiką pradeda vykdyti pasitelkdama ginkluotąsias pajėgas.
Praėjusį antradienį, pastaruoju metu santykių su Rusija krizę išgyvenanti Gruzija pareiškė, kad du Rusijos bombonešiai pažeidė jos oro erdvę ir numetė beveik toną sveriančią bombą šalia Citelubanio kaimo, esančio už 65 km nuo sostinės Tbilisio. 150 kg trotilo užtaisą nešusi bomba laimei nesprogo. Citelubanio kaimas yra visai netoli Pietų Osetijos, kurios separatistai, finansiškai ir politiškai remiami Rusijos, siekia atsiskirti nuo Gruzijos.
Gruzijos Vidaus Reikalų ministerija iškart po įvykio apkaltino Rusiją atvira agresija ir su prašymu pasmerkti didžiąją kaimynę kreipėsi į Europos Sąjungą ir kitų valstybių vadovus. Prašymą sušaukti neeilinį posėdį gavo ir Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, tačiau tarybos nariams neradus bendro sutarimo, prašymas atmestas.
Rusija savo ruožtu bet kokius kaltinimus neigia ir tvirtina, kad jai priklausantys lėktuvai oro erdvės nepažeidė, o juo labiau jokios bombos nenumetė. Esą visą šį incidentą suorganizavo pati Gruzija. Tačiau gruzinų ekspertai pagal radarų duomenis ir surinktą informaciją nustatė, kad bomba, kuri galėjo nusinešti daugybę gyvybių, numesta iš bombonešio Su – 24, o tokio modelio lėktuvų ši šalis neturi.
Jų prielaidoms ištirti arba paneigti, Gruzijos atstovų prašymu sudaryta nepriklausoma tarptautinių ekspertų grupė. Itin šiltus santykius su šia Kaukazo valstybę palaikanti Lietuva į ekpertų grupę delegavo du savo karininkus.
Lietuvos vadovai, remiantys Gruzijos provakarietišką politiką, į įvykius sureagavo rimtai. Prezidentas V. Adamkus pareiškė, kad tokio pobūdžio incidentai Lietuvai kelia nerimą. Susidariusią situaciją jis telefonu aptarė su Gruzijos Prezidentu Michailu Saakašviliu. Telefonu taip pat bendravo abiejų šalių užsienio reikalų ministrai, o Krašto Apsaugos ministerijos atstovai sakė, kad Lietuva aktyviai remia incidento visapusišką ištyrimą, taip pat kelia šį klausimą Europos Sąjungos ir NATO susitikimuose - apie tai esą kalbėta užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrų vizito Vašingtone metu, taip pat su ES partneriais bei šiuo metu prezidentaujančia Portugalija.
Galbūt įvykiai Gruzijoje atrodytų kaip dviejų šalių santykių aiškinimasis, tačiau žiūrint į kitus pastarųjų dienų Rusijos veiksmus, tuo galima rimtai suabejoti. Praėjusią savaitę pirmą kartą po šaltojo karo pabaigos Rusijos naikintuvai praskrido virš JAV karinės Guamo bazės Ramiajame vandenyne. Rusai šį skrydį vadina senų tradicijų prisiminimu – esą rusų pilotai su jais pasitikusių amerikiečių naikintuvų pilotais „apsikeitė šypsenomis“, kurios buvo įprastos iki Sovietų Sąjungos žlugimo. Šis skrydis aiškiai nublanksta prieš įvykius Gruzijoje, tačiau tai aiškus signalas iš Maskvos apie griežtėjančią Rusijos užsienio politiką. Ir visų pirma, griežtėjančią politiką JAV atžvilgiu, mat ta pati Gruzija yra viena ištikimaiusių JAV sąjungininkių Irake, neseniai pareiškusi, kad į šią pilietinių konfliktų ir terorizmo drąskomą šalį pasiųs dar daugiau savo karių. Galbūt tai tik sutapimas, o galbūt bomba Gruzijoje simboliškai skirta JAV?
Be šių militaristinių Rusijos veiksmų, reikėtų išskirti vieną praeitos savaitėsV. Putino pareiškimą, kuris iš dalies susijęs ir su Lietuva. Rusijos prezidentas tranzitines valstybes, kurių teritorijomis į Vakarų Europą transportuojami pagrindiniai Rusijos energetiniai resursai – nafta ir dujos (Ukraina, Estija, Latvija, Lietuva ir t.t.), pavadino šalimis parazitėmis. Kiek toks pareiškimas svarbus, tegul sprendžia politikai ir analitikai, tačiau man įdomus atsakymas į vienintelį klausimą, ar verta Lietuvai nerimauti dėl bombos Gruzijoje?

Vytautas Kraujalis, “Anglija.lt”

 (Komentarų: 5)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: